Dėl planuojamos valstybinių miškų valdymo reformos Lietuvos miškai gali atitekti į neįvardijamų grupuočių rankas, įsitikinęs Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Šimėnas, trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatęs savo ir kitų ankstesnių kadencijų Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkų - Arvydo Bajoro, Algimanto Salamakino, Alfonso Vaišnoro - poziciją dėl minėtos reformos. Pristatytas kreipimasis skirtas Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir Seimo nariams.
"Miškai yra vienas iš valstybės stabilumo objektų. Po 25 metų iškilo pavojus, kad valstybinių miškų valdymas gali atitekti į mums kol kas nežinomas rankas. Tvirtiname, kad tam tikros grupuotės nuolat siekia paveikti miškų ekosistemą savanaudiškais tikslais, tas siekis kartojamas po kiekvienų Seimo rinkimų naudojantis naujų Seimo narių patirties ir informacijos stoka", - teigia J. Šimėnas, pasak kurio, Latvijoje, kuri esą pristatoma kaip pavyzdys, miškus jau valdo nebe valstybės kapitalas.
J. Šimėnas neįvardijo konkrečių grupių, esą suinteresuotų planuojama miškų valdymo sistemos pertvarka.
"Negaliu grupuotės įvardyti, bet tai labai stambios grupės. Stambusis užsienio kapitalas, suinteresuotas Lietuvos medienos pirkimu mažesne kaina", - sakė buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, pridūręs, kad vienas iš planuojamos reformos tikslų yra žymiai padidinti valstybinių miškų kirtimą, bet jis esą turėtų tik trumpalaikę socialinę ekonominę naudą, o ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalingas.
J. Šimėnas atmetė argumentus, esą 42 dabartinės urėdijos dirbo nepelningai. Jis pabrėžė, kad visos urėdijos 2016 metus baigė su pelnu. Priekaištus, neva dabartinėje sistemoje susipynę ir politiniai interesai, jis pavadino tik priedanga realiems reformos tikslams pasiekti. Pasak J. Šimėno, ir esama miškų valdymo struktūra pajėgi veikti, užtikrindama miško ekosistemų tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir kitų tikslų įgyvendinimą. Tuo metu bet kokios reformos turi būti grįstos ne tik kaštų efektyvumo analize, bet ir miškininkystės tradicijomis, praktine patirtimi, atsižvelgiant į visuomenės poreikius.
Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo narys, Raseinių miškų urėdijos Viduklės girininkijos girininkas Raimondas Juzikis teigė pasigedęs informacijos, kokių pranašumų teiks reforma.
"Nuogąstaujame, kad dabartinė sistema bus sugriauta, bet kartu nematome, jog vienos įmonės variantas veiks geriau. Kad galėtume pertvarkyti dabartinę sistemą, turėtų dalyvauti visos suinteresuotos grupės: profesinės sąjungos, urėdijos, girininkai", - sakė R. Juzikis, pabrėžęs, kad girininkai visuomet deklaravo prieštaraujantys bet kokiai valstybinių miškų privatizacijai. Jis kartu teigė, kad dabartinę miškų valdymo sistemą galima tobulinti, bet ir joje pačioje esantis optimizavimo rezervas dar nesąs išnaudotas.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat pabrėžė informacijos trūkumą ir suabejojo Aplinkos ministerijos (AM) patikinimu, neva po reformos nebus masinių atleidimų.
"Kol kas nesu išgirdusi iš aplinkos ministro nei konkretaus reformos tikslo, nei skaičių, nei rengimosi jai stadijų apibūdinimo. Labai daug spekuliuojama apie (urėdijų) vadovus. Bet ne vien 42 žmonės dirba urėdijose - nieko nekalbama apie daugiau nei 3 tūkstančius žmonių, kurie gali netekti darbo jau rudenį. Negalima tikėti ministro žodžiais, kad bus atleista tik 400 žmonių", - teigia I. Ruginienė. Pasak jos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat griežtai pasisako dėl reformų proceso: esą vykdant permainas reikia vertinti ne tik grynąjį pelną, bet ir tai, kokias socialines pasekmes patirs regionai. I. Ruginienės nuomone, reformos rengėjai įtartinai laikosi vieno jos kelio.
"Yra daugybė variantų, kaip tobulinti sistemą. Nesuprantamas tas begalinis stūmimas vieno varianto. Neklausoma nei mokslininkų, nei kitų nuomonės. Turi būti išgirstas ir darbuotojų balsas. Ar (reformos) tikslas yra viską monopolizuoti, sutelkti į vienas rankas?", - konferencijoje Seime kalbėjo I. Ruginienė.
Aplinkos ministerijos teigimu, skaičiuojama, kad dėl reformos finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė nei dabar. Vienoje įmonė centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet bus sutaupyta po 10 milijonų eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Reformai reikalingos įstatymo projekto pataisos Seimui turėtų būti pateiktos kovą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą