Monofoninės telefonų melodijos - jau praeitis, o polifoninių populiarumas ritasi saulėlydžio link, tikina mobiliojo turinio platintojai.
Tačiau lietuviškų gyvo garso telefonų melodijų gausos, ko gero, dar teks palaukti, mat jų platintojai ir muzikos leidėjai nesutaria dėl mokesčio už leidimą jas skleisti.
“Mobilizuotoje” visuomenėje telefono aparatas seniai tapo erdve saviraiškai. Bene paprasčiausias būdas atgaivinti savo mobilųjį - parsisiųsti naują skambučio melodiją ar vadinamąją ekrano temą.
Pasirinkti yra iš ko - Lietuvoje yra 15 įmonių, kurios savo teisę platinti melodijas įformino sutartimis su autorių teisių administratoriais. Pastariesiems tarpininkaujant, atlikėjai gauna pinigų už savo muziką, paverstą skambučių melodijomis.
Iš kelių centų - tūkstančiai litų
Mechaninių įrašų, kuriems priklauso ir muzikos įrašymas į mobilųjį telefoną, autorinėmis teisėmis mūsų šalyje rūpinasi Danijos asociacijos “Nordisk Cooperate Bureau” (NCB) arba Šiaurės šalių autorių teisių bendrijos filialas “NCB Lietuva”.
Anot filialo vadovo Dariaus Vaitiekūno, dar 1915 metais įkurta NCB vienija Daniją, Suomiją, Norvegiją, Švediją, Islandiją bei tris Baltijos šalis. Bendrija yra pasirašiusi sutartis su 95 proc. pasaulio autorių teisių bendrijų.
“NCB Lietuva” dešimt metų veikė kaip Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) padalinys, o šių metų sausį, atsižvelgdama į Kultūros ministerijos rekomendaciją, nuo agentūros atsiskyrė.
Mobiliųjų telefonų melodijų tiekėjai, pasirašę sutartis su “NCB Lietuva”, kas mėnesį pateikia filialui ataskaitas apie parduotas melodijas.
“NCB Lietuva” paskirsto gautus pinigus ir dukart per metus juos sumoka autoriams. Nustatytas autorinio atlyginimo tarifas už vieną parsisiųstą melodiją - 35 centai.
Vartotojų pamėgtų lietuviškų melodijų autoriai per pusę metų iš to gauna po kelis tūkstančius litų. Pavasarį buvo paviešinti 2005-2006 metų melodijų populiarumo rodikliai.
Populiariausia to sezono mobiliųjų telefonų skambučių melodija buvo grupės YVA daina “Paukštelis”. Dažnai buvo siunčiamasi ir “Mango” dainos “Raskila” melodiją, Tajos “Angelą baltą”, Ryčio Cicino “Lietaus dukrą”, Stano ir Geltonos “Neišeik”. Pirmosios sąrašo melodijos buvo parsisiųstos po 20 tūkst. kartų.
Įdomu, kad populiarių klasikos kūrinių melodijų autorinės teisės nebėra saugomos ir už jų naudojimą niekam nereikia mokėti. Kaip ir už populiarius policijos sirenos, gaidžio, griaustinio ir panašius skambučius.
Nelegalai - paaugliai
Verslininkai, plėtojantys legalią melodijų ir kitokio vadinamojo mobiliojo turinio platinimo veiklą, žino, kad mobiliųjų telefonų savininkų noro išsiskirti dėka šios paslaugos tiesiog buvo pasmerktos tapti itin populiarios. Tačiau kaip ir beveik kiekvienoje verslo srityje, taip ir čia pasitaiko veikiančių nelegaliai.
Per savaitę “NCB Lietuva” atstovai aptinka bent porą interneto tinklalapių, kuriuose skambučių melodijos platinamos nelegaliai.
Apie tai nedelsiant pranešama tarnybinių stočių savininkams, o šie svetaines uždaro. D. Vaitiekūno teigimu, šiuo metu tokie atvejai daugiausia yra paauglių, norinčių padidinti savo sukurto tinklalapio populiarumą, išdaigos.
Platina ir užsienyje
UAB “Verozona” direktorius Mindaugas Liulys pasakojo prekybos mobiliuoju turiniu verslą pradėjęs prieš 5 metus. Verslo pradžiai prireikė didelių investicijų - norint kokybiškai ir dideliam vartotojų skaičiui vienu metu teikti paslaugas, reikia įsigyti gana nemažai brangios įrangos, kurią reikia prižiūrėti ir nuolat tobulinti.
Anot M. Liulio, dažniausiai mobilųjį turinį platinančios įmonės gamina jį pačios, kartais turi partnerystės sutartis su užsienio tiekėjais.
“Stebime, kokia muzika dabar yra populiari, atsižvelgiame į radijo stočių populiariausių dainų sąrašus. Šitaip nusprendžiame, kokias melodijas adaptuoti mobiliajam telefonui ir pasiūlyti rinkai”, - aiškino direktorius.
Pašnekovo vadovaujama įmonė šiuo metu platina daugiau nei 5 000 melodijų iš viso pasaulio, sąrašai atnaujinami beveik kasdien, kadangi kasdien pasirodo naujienų.
“Platiname melodijas ir kitose šalyse, todėl asortimento atnaujinimas yra itin dažnas, kadangi pasirinkimas turi atitikti kiekvienos šalies vartotojų poreikius”, - sakė pašnekovas.
Kelią gyvam garsui!
Anot Delijos Milašiūtės, mobiliojo turinio platinimu užsiimančios UAB “Aspiro Lithuania” generalinės direktorės, monofoninės melodijos - jau beveik istorija. Ir nors polifoninės vis dar perkamos labai gausiai, tendencijos krypsta vadinamųjų tikro garso, arba vokalinių, melodijų populiarėjimo link.
M. Liulys sakė, jog iš vokalinių melodijų Lietuvoje populiaresnės užsienietiškos.
“Galbūt iš dalies dėl to, jog Lietuvos leidybinės įmonės gana nelanksčiai atstovauja Lietuvos atlikėjams, taiko didžiulius mokesčius už leidimą platinti melodijas”, - sakė pašnekovas.
Tačiau muzikos leidybos atstovai šiuo klausimu turi kitokią nuomonę - anot jų, būtent melodijas ir kitokį mobilųjį turinį platinančios įmonės reikalauja per daug.
Įrašų kompanijos “Melodija” vadovas Saulius Sventickas teigė, jog užsienio praktikoje mobiliojo turinio platintojai, būdami tarpininkai tarp muzikos leidėjų ir ryšio operatorių, už savo veiklą gauna kur kas mažesnį pelną, negu pageidauja gauti mūsiškiai.
“Su jais nepavyksta susitarti. Tad mes verčiau bendradarbiaujame tiesiai su mobiliojo ryšio operatoriais, platindami melodijas per juos”, - aiškino pašnekovas.
Muzikos prodiuseris Gytis Jagminas, turintis darbo leidybos srityje patirties, sakė, jog po faktų, kai mobiliojo turinio platintojai, neatsiklausę muzikos leidėjų, naudojo jų melodijas, natūralu, kad leidėjai nelinkę nustatyti palankiausių platintojams įkainių.
Valerija LEBEDEVA [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą