Artėjant Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) datai, privatizuojant valstybines laivybos bendroves kyla įvairių problemų, susijusių su įstatymais, mokesčiais, socialinėmis jūrininkų garantijomis.
Lietuvos laivų savininkų (LLS) asociacija surengė diskusiją, kurioje dalyvavę Seimo nariai, uosto ir laivybos kompanijų atstovai svarstė šiuos daugeliui klaipėdiečių svarbius klausimus. Kalbėta ir apie nacionalinio laivyno strategijos sukūrimo būtinybę.
Vytautas Lygnugaris, LLS asociacijos prezidentas, pabrėžė laivybos reikšmę ES šalių ekonomikai: "Apie 90 proc. ES krovinių gabenama pigesniu jūrų transportu. Lietuvoje šis procentas mažesnis, tačiau apie 20 tūkst. žmonių, daugiausiai klaipėdiečių, dirba laivybos sektoriuje. Todėl su laivyba susijusios problemos aktualios ir mums".
Lietuvos laivynas nuo 1994 metų mažėja. Daugelis mūsų šalies verslininkų savo laivus mieliau registruoja kitose šalyse, kur tai daryti daug naudingiau ekonomiškai. Šiuo metu vidutinis lietuviškųjų laivų amžius - 21 metai.
V. Lygnugario teigimu, mūsų šalis privalo dėti daug pastangų, kad nacionalinė laivyba būtų skatinama. "Laivo savininkas vien dėl garbės ar vėliavos spalvos laivo neregistruos toje valstybėje, kurioje jam nevertės finansiškai, bus didesni mokesčiai ir pan. Jeigu jis matys, kad kitoje šalyje jam bus naudinga, registruos kitoje šalyje. Reikia sukurti geresnes sąlygas nei jos yra Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Latvijoje, kitose šalyse", - kalbėjo LLS asociacijos prezidentas.
V. Lygnugaris pasiūlė mūsų šalyje registruotoms laivybos bendrovėms įvesti tonažo mokestį, turėsiantį pakeisti pelno mokestį. Tonažo mokestį tektų mokėti nuo kiekvienos bendrovei priklausančio laivo tonos, nelygu, ar metai buvo pelningi, ar ne. Kitaip tariant, šaliai būtų naudinga - daugiau laivų, daugiau pajamų.
Klabant apie jūrininkų fizinių asmenų, socialinio draudimo mokesčius buvo konstatuota, kad šiuo metu laivybos bendrovės negali labai didinti algų, kadangi dabar jūrininkų algos bendrovės sąnaudose sudaro per 40 proc. Yra galimybė mažinti mokesčius, tačiau būtina išsaugoti jiems socialines garantijas.
Dabar siekiama įvesti nulinį pajamų mokesčių tarifą laivuose dirbantiems jūrininkams, kad būtų sustabdytas jų bėgimas į kitų šalių laivus, kur mokamos didesnės algos.
Socialinio draudimo mokestis - 15 proc. - turėtų būti mokamas nuo vidutinių draudžiamųjų mėnesinių jūrininkų pajamų. Tačiau susiduriama su tokia situacija, kad sulaukus pensinio amžiaus, ir laivo kapitonas, ir eilinis jūrininkas, ir laivo bufetininkė gaus vienodą 270 litų pensiją.
Vaclovas Stankevičius, Seimo narys, pasigyrė, kad per savo kadencija jūrininkams nuveikė nemažai. Didžia dalimi jo pastangų dėka jūrininkai moka 15 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį. Užregistruota įstatymo pataisa ir dėl nulinio mokesčio tarifo įvedimo.
Pasak parlamentaro Eligijaus Masiulio, šis susitikimas yra savotiška revizija, apžvelgianti nuveiktus darbus ir nubrėžianti gaires ateičiai. Tačiau kalbėdamas apie nacionalinio Lietuvos laivyno strategiją jis priminė, kad tos strategijos nėra todėl, kad nėra parengto bazinio dokumento, kuriam būtų pritarusios visos suinteresuotos valstybinės institucijos.
LLS asociacijos prezidentas V. Lygnugaris teigė, jog asociacijos lėšomis šis dokumentas yra kuriamas. Seimo narė Irena Šiaulienė pasiūlė nacionalinių laivynų strategiją pavesti kurti Baltijos asamblėjos tarybai, kuri, Seimo narės teigimu, nelabai turi ką veikti. Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas diskusijos dalyviams priminė, kad dėl tonažo mokesčio dviračio išradinėti nereikia - daugelis šalių jį turi ir reikia kurį nors paimti pavyzdžiu ir pritaikyti sau.
Savo ruožtu Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, pasiūlė jūrinės valstybės sąvoką išplėsti ir ją taikyti krovos kompanijose, laivų statybos bei remonto įmonėse dirbantiems žmonėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą