Uosto taryboje
Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryboje audringai svarstytas žemės nuomos mokesčio tvarkos pakeitimo projektas, kurį yra parengusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jokio sprendimo nepriimta.
Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, konfliktas vyksta ne tarp Uosto direkcijos ar ministerijos, bet tarp pačių kompanijų.
Didžiausia blogybė ta, kad pagal naują tvarką kompanijos, nuomojančios žemę prie ilgesnių krantinių, turėtų mokėti brangiau. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, bendra direkcijos surenkama suma už žemės nuomą turėtų nesikeisti, likti tokia, kokia buvo anksčiau. Dabar per metus iš kompanijų už žemės nuomą surenkama apie 20 mln. Lt. Pasak uosto vadovo, tai jau kompromisinis variantas. Pirmas projekto variantas numatė šios sumos didėjimą.
Labiausiai brangtų žemės nuoma tokioms kompanijoms kaip "Bega", AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), AB "Klaipėdos nafta". Didžiausias pabrangimas - 20 proc. Pietinėje uosto dalyje žemės nuomos mokestis kompanijoms mažėtų arba nekistų.
LKAB "Klaipėdos Smeltė", kuri vakar sužinojo, jog jai šis mokestis nedidėtų, generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas teigė, kad gerai, jog sprendimas nebuvo priimtas. Ta naujoji tvarka supriešino kompanijas tarpusavyje. Didėjanti žemės nuoma sumažintų kompanijų konkurencingumą ne tik Klaipėdos uoste, bet ir tarptautiniu mastu.
Pasak R. Vaštako, posėdyje kilo erzelis, buvo juntamas nepatenkintų nauja tvarka kompanijų spaudimas. Anot jo, negerai, kai iš posėdžio žmonės išeina vos ne tapę priešais. Jo manymu, neaiški sistema, pagal kurią vienoms mokestis mažėja, kitoms didėja.
KLASCO technikos direktorius Juozas Benetis, vadovavęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos sudarytai darbo grupei šiuo klausimu, sakė, kad siūloma žemės nuomos mokesčio skaičiavimo metodika yra klaidinga, kad neteisinga nustatyti kainą atsižvelgiant į krantinių ilgį nevertinant kompanijų investicijų į infrastruktūrą ir suprastruktūrą. Pasak jo, Uosto direkcijos investicijos į krantines turi sugrįžti imant rinkliavas iš atplaukusių laivų, o ne iš žemės nuomos mokesčio. Jam nesuprantamas lengvatinio koeficiento taikymo pagrįstumas.
Asociacijos darbo grupė raštu kreipsis į susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių, kad šis projektas nebūtų tvirtinamas, kad būtų palikta sena tvarka. Žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką Uosto direkcijos teikimu turi tvirtinti ministras.
Pasak A. Vaitkaus, kompanijos prašė dar savaitės laiko norėdamos pateikti savo pasiūlymus. Ministerijos sekretoriaus manymu, iki vasaros vidurio galbūt ir bus susitarta. Pasak jo, kompanijų pateikta projekto kritika yra nekonstruktyvi. Jos tik kritikuoja, o nesiūlo, ką daryti.
S. Dobilinskas neatmetė galimybės konsultuotis su kompanijomis, tačiau Uosto direkcijos pozicija aiški. Jeigu viena kompanija nuomojasi žemę prie 200 m ilgio krantinės, jos galimybės uždirbti yra mažesnės, nei tos, kurios žemė yra prie 500 m krantinės, todėl pastaroji turi mokėti daugiau.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą