"Ratuotas" verslas
Nors Lietuva prieš Europos Sąjungą įsipareigojusi ir sumažinti eismo nelaimėse žūstančių žmonių skaičių, jų saugumą galintys užtikrinti nauji automobiliai šalyje dar netapo pirmo būtinumo preke.
Dauguma teigia, kad dešimtis tūkstančių litų kainuojančios mašinos dėl menkų pajamų yra prabangos dalykas, tačiau verslininkai įžvelgia kitas priežastis.
Valstybė į naują automobilį žiūri kaip į raupsuotą daiktą. Taip šalies valdžios politika, visiškai neskatinančią pirkti naujų transporto priemonių, apibūdinta praėjusį sekmadienį pasibaigusioje Klaipėdos automobilių parodoje.
"Yra įvairių būdų, kuriais būtų galima paskatinti naujų automobilių pirkimą, taip užtikrinant ir geresnį eismo saugumą, ir mažesnę oro taršą, - parodoje teigė Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Stasys Brundza. - Tačiau valstybė nedaro visiškai nieko."
Anot jo, niekas nekontroliuoja servisų, dažnai neatitinkančių net elementariausių reikalavimų, o tai padeda klestėti senų automobilių verslui.
 |
| Kolekcinius aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio "Chevrolet Camaro" jų savininkai klaipėdiečiai parodoje demonstravo jau antrą kartą |
"Nejaugi estai ar latviai gyvena geriau už mus? Vargu, bet jie supranta skirtumą tarp seno ir naujo automobilio, būtent todėl pastarųjų pas juos parduodama daugiau, nors gyventojų yra mažiau", - teigė S. Brundza.
Buvusio lenktynininko bei verslininko, dabar Lietuvoje einančio tik visuomenines pareigas, teigimu, jau pačioje pradžioje šalies politika buvo nepalanki naujų automobilių pirkimui.
"Jį reikia įtraukti į įvairias turto ir pajamų deklaracijas. Kam? Jei nebūtų buvę tokios tvarkos, verslininkai nebūtų slėpę pinigų ir būtų pirkę naujus automobilius. Paskui atsisakyta grąžinti PVM už naują automobilį, dar vėliau įvestas prabangos mokestis.
Bandėme "pramušti" pataisas dėl PVM grąžinimo, bet mums buvo pasakyta: "Bet kokios išimtys įstatymuose yra ydingos ir netoleruotinos". Yra ir kitų būdų, pavyzdžiui, PVM grąžinimas per taršos mokestį - jį būtų galima skaičiuoti pagal taršos laipsnį. Taip ir oras būtų grynesnis, bet valstybei tai nerūpi", - aiškino S. Brundza.
"Situacija absurdiška. Naudotus automobilius į šalį galima įvežti jų nesertifikuojant, o naujus, jau atitinkančius visus ES standartus, reikia sertifikuoti ir dar už tai mokėti pinigus", - sakė Klaipėdos automobilių parodoje didžiausią stendą turėjusios UAB "Solorina" generalinis direktorius Antanas Bartkėnas.
Be to, anot jo, vyksta naujų mašinų reeksportas - dėl palankesnio kainų skirtumo parduotos naujos transporto priemonės išvežamos į Vakarų Europos šalis, todėl realiai šalyje pernai liko net mažiau naujų automobilių nei 2004 metais.
Vis dėlto bendrovės "Techruna" vadovas Robertas Bazilius teigia, jog prekyba naujais automobiliais vietoje nestovi, ir pardavėjai jaučia ekonomikos augimo pasekmes. Tiesa, jis pripažįsta, kad šiais vaisiais kol kas gali naudotis tik firmos - būtent jos ir yra pagrindinės naujų mašinų pirkėjos.
"Privatūs asmenys į salonus neskuba. Lietuviai naudojasi bet kokia galimybe sutaupyti, todėl ir asmeniniam naudojimui mašinas perka firmų vardu", - sako R. Bazilius.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą