Vizitas
"Lietuva maža, tačiau yra tokių pat nedidelių šalių, pavyzdžiui, Naujoji Zelandija, Suomija, Belgija ar Liuksemburgas, kurių prekės ženklai yra "didesni" nei jos pačios. Nematau priežasties, kodėl negalėtumėte tapti vieni iš tokių", - įsitikinęs mūsų šalies ekonominio įvaizdžio strategiją kursiančios tarptautinės
kompanijos ženklodaros specialistas Džeremis Hildretas.
Strategiją, kuri kainuos beveik 500 tūkst. litų ir bus finansuojama iš Europos Sąjungos fondų, 2009-2014 metams pagal sutartį su Lietuvos ekonominės plėtros agentūra rengia britų bendrovė "Saffron Brand Consultants". Darbą - ekonominio įvaizdžio strategiją 2009-2014 metams, strategijos komunikacijos priemonių detalųjį planą 2009-2011 m. ir komunikacijos gaires 2012-2014 m. - numatoma baigti iki ateinančių metų pradžios.
Dž. Hildretas, siekdamas nustatyti atskirų segmentų - miesto, uosto ir verslo - požiūrį į Lietuvą bei jos įvaizdį pasaulyje ir pačioje šalyje, Klaipėdoje viešėjo spalio 1-2 dienomis. Vizito metu įvyko susitikimai su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, uostamiesčio Savivaldybės, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės atstovais.
Spalio pabaigoje į Lietuvą planuoja atvykti ir kompanijos "Saffron Brand Consultants" vadovas Volis Olinsas.
Kokias matote stipriąsias Lietuvos puses, kurios galėtų figūruoti įvaizdžio strategijoje? - paklausėme Dž. Hildreto.
Mes ties tuo dar dirbame, todėl leiskite kol kas to nekomentuoti. Čia kaip žaidžiant pokerį - noriu išsiaiškinti, kokias kortas Lietuva laiko rankoje ir kaip ji jomis žais ateityje.
Lietuva man patinka. Į Baltijos šalis atvažiuoju nuo 2001 metų, tačiau šiuo metu daugiau žinau apie Estiją ir Latviją nei apie Lietuvą. Lygindamas šias šalis galėčiau pasakyti, kad jos labai skirtingos. Žmonės, nesusipažinę su Baltijos šalimis - o tai yra 99,9 proc. pasaulio - galvoja, jeigu išvis ką nors žino, kad jos labai panašios. Aš iš pradžių galvojau taip pat, bet dabar matau, jog nepaisant to, kad yra kaimynės, jos skiriasi. Lygiai taip pat, kaip skiriasi Prancūzija, Ispanija ir Italija arba bet kokios kitos trys šalys, esančios viena šalia kitos.
Kaip vertinate dabartinį Lietuvos prekės ženklą ir "drąsios šalies" koncepciją?
Man tai atrodo labai įdomu. Atsižvelgsime į tai kurdami Lietuvos ekonominį įvaizdį. Kai dirbi su šalies įvaizdžiu, svarbu suprasti, kad jis formuojamas iš daugelio skirtingų aspektų, ir kuo daugiau jų remiesi, tuo geriau.
O Klaipėdos ženklas? Apie jį kol kas nežinau, bet susipažinsiu, nors mes nedirbsime su Klaipėdos įvaizdžiu, tik su Lietuvos. Esu Klaipėdoje dar tik keliolika valandų, bet įspūdis geresnis nei tikėjausi. Gražus mažas miestelis.
Kokioms šalims jums jau teko kurti įvaizdį?
Dirbome su Lenkija, kartu su vadovu būdamas studentas dirbau su Latvija, taip pat įvairiais miestais - Londonu, Rio de Žaneiru. Patirties turime nemažai. Turiu pastebėti, kad daugelio pasaulio šalių prekės ženklai nėra labai vykę ir tinkami. Dirbti su vietovės prekės ženklu ne tas pats, kaip su verslo įmonės. Tai - kur kas sudėtingiau.
Lenkijos įvaizdis sukurtas prieš 10 metų, Estija ir Latvija jį jau taip pat turi. Ar nevėluojame?
Prekės ženklo kūrimas niekada nebūna nei per vėlai, nei per anksti. Tai nėra kas nors visiškai kitokio, nei tai, kaip mąstote ir kaip veikiate, o tai darote šiaip ar taip. Jūs vystotės ir siekiate šių veiksmų kryptingumo. Ir taip geri reikalai dar labiau pagerės, kai kryptis bus nurodyta.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą