Moka, bet labai žemina
Ričardas Mikolaitis sako, kad grįžti labiau paskatino kultūrinis šokas, o ne nedarbas. Neradęs darbo į Lietuvą grįžo ir jo sūnus. Jis dirbo daržovių fabrike, tačiau šis bankrutavo. Anot Ričardo, lietuviai didėjančio nedarbo nejaučia: anglams nepatrauklios darbo vietos visada laisvos. Pavyzdžiui, skelbimų, siūlančių nešioti labdaros maišelius, - apstu. Kurį laiką ir pačiam Ričardui teko nešioti labdarą.
„Šlykštus darbas. Gauni tūkstantį labdaros maišelių su dėvėtais drabužiais, juos reikia išnešioti žmonėms. Per dieną sukariama apie 30 kilometrų. Tave puola šunys ir pikti žmonės“, - pasakojo vyras. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis Ričardui sekėsi: uždirbdavo apie 1000 svarų per mėnesį (apie 4000 litų). Lietuviai, dirbę kitose firmose, gaudavo 600-700 svarų per mėnesį, iš jų dar atskaičiuodavo mokestį už buto nuomą. Būdavo taikomos didžiulės sankcijos, jei ne visi maišeliai išnešiojami. Baigiantis darbo kontraktui, už dvi paskutines savaites dažnai nesumokama.
Išnaudojamas buvo ir Ričardo sūnus: „Jei rūšiuodamas daržoves pakeli į viršų akis, atbėga fermeris ir šaukia, kad nedirbi“, - stebėjosi vyras. Anot lietuvio, šiuo metu Anglijoje paklausiausios darbininkiškos profesijos. Reikia vairuotojų, kranų mašinistų. Tiesa, pastarąjį darbą gali dirbti ne bet kas - reikalingos geros anglų kalbos žinios, reikia laikyti ir darbų saugos egzaminą. „Jei netingi sunkiai dirbti ir pirmus metus pavergauti, nedarbas nebaisus. Tačiau reikia pačiam suktis: skambinti, pasireklamuoti“, - įsitikinęs R.Mikolaitis.
Nedarbą pajuto
Šiuo metu nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje siekia 7,9 procento. Kaip praneša BBC, balandžio-birželio mėnesiais bedarbių skaičius padidėjo 38 tūkstančiais. Šalyje šiuo metu per pustrečio milijono bedarbių. 37 tūkstančiais padaugėjo ir bedarbio pašalpų prašančių asmenų.
Britai susirūpinę: tiek daug nedirbančių moterų Didžiojoje Britanijoje nebuvo per pastaruosius 23 metus. Nors britų žiniasklaida skambina pavojaus varpais, nedarbo lygis neviršija ES vidurkio (9,4 proc.). O Lietuvoje nedarbo lygis dvigubai didesnis: Europos Komisijos duomenimis, nedirbantieji pavasarį sudarė 16,3 proc. Lietuvos gyventojų (dabar - 15 proc.). Gal situacija Didžiojoje Britanijoje ne tokia ir baisi?
Juodo darbo nepritruks
Londone gyvenantis Dalius Jonaitis pasakojo, kad pastarasis pusmetis tiek britams, tiek emigrantams nebuvo lengvas: atlyginimai ir darbų pasiūla sumažėjo. Šiandien minimalus valandos darbo užmokestis - 6 svarai, kai prieš metus buvo mokami 7 svarai už valandą.
Pats Dalius dirba vairuotoju automobilių nuomos kompanijoje. Norėtų vairuoti taksi, tačiau jau pusmetį tokio darbo paieškos bevaisės.
„Gerų darbo vietų sumažėjo, liko tos, kur moka mažai ir reikia daug dirbti“, - sako D.Jonaitis: Tačiau nedaug lietuvių liko be darbo. „Visi dirba nemielus darbus ir negali susirasti geresnių“.
Nedarbas Didžiojoje Britanijoje lietuvių negąsdina taip, kaip Lietuvoje. Nesudėtinga gauti valstybės paramą. Tačiau, anot Daliaus, lietuviai pašalpomis retai naudojasi: „Visi labiau tikisi rasti darbą, ne pašalpų čia atvažiavo. Patys britai tingūs: tie, kurie be išsilavinimo, net nesistengia dirbti. Naudojasi sistema: net jei daug neuždirbs, primokės valstybė“.
„Žaliems“ emigrantams, kurie neturi darbo Anglijoje ir nemoka kalbos, Daliaus žodžiais, darbą rasti būtų labai sunku. Kol kas situaciją darbo rinkoje dar gelbėja olimpinio miestelio statyba: įdarbinta nemažai statybininkų, vairuotojų ir kitų profesijų atstovų. Tačiau britai olimpinių žaidynių nelaukia: po jų, manoma, krizė paaštrės.
Aušra Maldeikienė - ekonomistė:
Didžioji Britanija išgyvena įtemptą ekonominę situaciją. Tai yra šalis, kuri turi didelių problemų, ten prasidėjusi ekonomikos stagnacija. Lietuviai dirba aptarnavimo sferoje darbus, nedaug apmokamus, tokie darbai esant krizinei situacijai gali nykti. Lietuvoje situacija irgi labai įtempta. Aš nelabai įsivaizduoju, ką grįžę emigrantai galėtų čia daryti. Anglijoje, jei žmogus turėjo visas socialines garantijas, mokėjo įmokas, jam gali būti lengviau pergyventi tą nedarbo laikotarpį nei Lietuvoje. Pas mus kitaip: bedarbis yra žmogus, iš kurio tyčiojamasi. Čia nedarbas yra laikomas bedarbio kalte. Esant nedarbui Anglijoje, lietuviai laimi: kadangi jie emigrantai, sutinka dirbti pigiau. Dirba pigiai ir gerai, todėl juos ir samdo. Emigrantus lengviau ir apgauti, nes jie dažnai nežino savo teisių, gerai nemoka kalbos, neišmano socialinio draudimo sistemos.
Aš manau, kad nedarbo situacija abiejose pusėse (Lietuvoje ir Anglijoje, - aut. past.) vienodai prasta. Skirtumas tas, kad jei Didžiojoje Britanijoje rasi darbą - pragyvensi.
Romas Lazutka - ekonomistas:
Didžiojoje Britanijoje prasidėjo taupymai ir karpymai. Jungtinės Karalystės premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) jau laimėjęs rinkimus žadėjo mažinti išlaidas. Žadėta iš viešojo sektoriaus atleisti žmonių, nuo to nukentės ir privatusis sektorius. Bus mažiau užsakymų, nedarbas didės.
Nedarbas Anglijoje - krizės pasekmė kaip ir kitose šalyse. Jį paskatino valstybės biudžeto deficitas. Norint nedarbą suvaldyti, būtina apkarpyti išlaidas, riboti socialines išmokas. Anglijoje griežta pašalpų skyrimo tvarka, jos ne tokios dosnios kaip kitose šalyse - Vokietijoje, Švedijoje.
Šalis didelė, didelė ir darbo rinka.
Aš nemanau, kad nedarbas sugrąžins emigrantus į Lietuvą. Kol kas negirdėjau, kad grįžtų daugiau lietuvių. Lietuvoje padėtis taip pat sunki: nedarbas didesnis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą