Nuo padangų išgelbės užstatas

Talkos problemos neišsprendžia

Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad šiukšlių, tarp jų ir padangų, rinkimas jau paverstas miškininkų darbo dalimi. „Tenka didelius plotus apvažinėti, kol pavienes padangas surenka miškininkai; ne ką geriau, kai po nakties miške išdygsta krūvos padangų. Sunkvežimių, traktorių padangos dažnai būna vandens prisirinkusios, neįmanoma pakelti. Žmonės viską į mišką veža - nuo sulūžusių baldų iki panaudotų sauskelnių. Talkos per akcijas yra gerai, bet iš esmės problema nesprendžiama“, - kalbėjo D.Stonis.

Jo teigimu, miškai taptų švaresni, jei žmogus, atvežęs padangas į supirktuvę, už jas gautų atlygį. Kitaip tariant, gyventojas bus motyvuotas tas padangas surinkti ir priduoti, nes už tai gaus pinigų, kitas dalykas, padangos atvežimas nuo taško A iki taško B kainuoja degalus. Jei už naudotas padangas būtų mokama, atsipirktų degalų sąnaudos.

Per metus - 20 tūkst. tonų padangų

Mokėjimo už pristatytas atliekas ar užstato už padangas klausimas šiuo metu nesvarstomas. Taip aiškino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. Tačiau ji pasidžiaugė, kad šalies savivaldybėse įrengus didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles padangų surinkimo situacija gerėja. Per metus surenkama apie 20 tūkst. tonų padangų. Dalis jų susmulkinama (pagaminamos gumos granulės) Lietuvoje, dalis išvežama į užsienyje veikiančias cemento gamyklas.

Jei gamintojai ir importuotojai neorganizuoja padangų atliekų tvarkymo (tai yra jų pareiga) ar sutvarko padangų atliekų mažiau, moka valstybei mokestį už aplinkos teršimą.

L.Zukė priminė, kad nemokamai priimti senas padangas privalo visi padangų platintojai, tarp jų ir prekybos centrai. Šiuo atveju atiduodamos padangos turi būti skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui, o atiduodamų padangų skaičius - atitikti perkamų padangų skaičių. Be papildomo mokesčio senos padangos priimamos jas keičiant autoservisuose. Juose nemokamai priimamos visos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusios atliekos. Vilniuje iki 4 vienetų panaudotų padangų galima atvežti ir palikti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba kituose miestuose ar rajonuose (iki 4 ar 5 vnt.) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai.

„Į savivaldybės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę nemokamai priimamos tik gyventojų pristatomos padangų atliekos, - tikino L.Zukė. - Visi kiti bet kokią ūkinę veiklą vykdantys asmenys, taip pat ūkininkai, sunkvežimių, traktorių vairuotojai privalo perduoti padangų atliekas jų tvarkytojams pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartis.“

Sieksime užstato sistemos

Vis dėlto taisyklės lieka taisyklėmis, o realybė rodo, kad dalis automobilių, žemės ūkio technikos padangų vis tiek atsiduria miškuose, pamiškėse ar užkampiuose. Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė pripažino, kad didelių gabaritų padangos iš tiesų kelia problemų. „Padangos rūšiuojamos į naudotas, restauruotas ir naujas. Mes Aplinkos ministerijai pateikę visus siūlymus, kad tokia klasifikacija būtų panaikinta ir padangos būtų skirstomos pagal dydžius, nes stambiagabarites padangas brangiau sutvarkyti. Iki šių metų vidurio mes tokios galimybės tvarkyti neturėjome“, - sakė D.Butkienė.

Ji akcentavo, kad atsakingai veikiančios įmonės panaudotas padangas iš ūkininkų nemokamai priima atgal. Tačiau jei padangų pardavėjas nenurodo, kur senas padangas padės, ūkininkas iš savo lėšų turi vežti padangas į priėmimo aikštelę ir dar sumokėti už jų sutvarkymą. Dar iki euro įvedimo už dviejų traktoriaus padangų sutvarkymą ir perdirbimą reikėjo atseikėti maždaug 350 litų (apie 101 eurą), plius PVM.

Padangų importuotojų organizacijos direktorė tikino, kad padangų sektoriuje įdiegti užstato sistemą yra teisinga idėja. Vis dėlto pirmiausia reikia pažaboti nelegaliai įvežimų į Lietuvą padangų srautą. „Jei dabar užstato sistema būtų įvesta, pakiltų kaina pirminiam padangų naudotojui, nes reikėtų priimti ir nelegaliai atvežtas padangas“, - aiškino D.Butkienė.

Šios vasaros pradžioje Padangų importuotojų organizacija Aplinkos ministerijai, Muitinės departamentui teikė pasiūlymus būtent dėl nelegalaus padangų srauto.

D.Butkienė tvirtino, jog reikia sukurti tik vieną mažą programėlę, kad muitinė galėtų prisijungti ir patikrinti, ar padangas gaunantis asmuo Lietuvoje yra registruotas kaip importuotojas. Šiandien muitininkai negali turėti jokių pretenzijų: padangos vežamos iš ES, jos turi siuntėją ir gavėją, - viskas tvarkinga. Patikrinti, ar gavėjas padangas gauna legaliai, muitininkai dabar neturi priemonių. Jei galėtų, informaciją iškart perduotų regionų aplinkos apsaugos departamentams.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“