Bendrabučiai pilnutėliai
Štai, pavyzdžiui, Vilniaus dailės akademijos bendrabutis Latako gatvėje yra turbūt ne tik studento svajonė. Ne tik prie pat akademijos, bet ir tiesiog įsiterpęs į patį miesto centrą. Vos už kelių šimtų metrų judri Pilies gatvė, Sereikiškių aikštė ir net pati Katedra.
Užsukus čia apsilankyti pirmiausia pastebime magnetinę spyną. Kiekvienas studentas turi savo kortelę, kuria pasinaudojęs gali patekti į bendrabutį. Kaip sako bendrabučio vedėjas Bronius, daugelį studentų budėtoja pažįsta iš veidų, mat čia gyvena vos 130 jaunuolių, tačiau jiems čia galima atvykti ir išvykti be griežtų apribojimų. Tiesa, svečiams skirtas laikas yra apibrėžtas. Palikti bendrabutį svečiai privalo iki 23 val.
Daugelis kambarių bendrabutyje sujungti į blokus. Juos sudaro 16 kv. m dvivietis ir 18 kv. m trivietis kambariai, nedidelis prieangis su kriaukle bei tualetas. Už gyvenimą dviviečiame kambaryje studentai moka po 55 eurus, triviečiame - po 47 eurus. Tiesa, kasmet visiškai užpildomas bendrabutis vis dar nepajėgus suteikti apgyvendinimo visiems to norintiems akademijos studentams.
Vedėjas kviečia pasižvalgyti po kambarius, kurie atrodo tvarkingai ištapetuoti, nei lovos, nei spintos, nei stalai, suteikiami studentams, nesiprašo remonto, be to, kambaryje leidžiama turėti šaldytuvą, virdulį. Studentai taip pat gali naudotis bendromis virtuvėmis ir tvarkingai įrengtais dušais. O kiekvieno bendrabučio aukšto hole - pilna knygų lentyna ir sofa. Jaukiems susibūrimams ar vakarėliams? „Vakarėlių čia nebūna“, - atkerta vedėjas. Jis patikina, kad vedėjas jis itin griežtas, tad ir studentai čia gyvena pagal taisykles ir tvarkos laikosi.
Kad gyventi bendrabutyje ne tik pigu, bet ir patogu, patikina ir koridoriuje sutikta ketvirtakursė Gražina iš triviečio kambario. Čia ji jau gyvena trečius metus ir sako esanti labai patenkinta: „Pagrindinis pranašumas gyvenant bendrabutyje yra labai gera mūsų bendrabučio vieta. Turbūt norint tokioje vietoje išsinuomoti butą, net ir su kažkuo kooperuojantis, tektų mokėti kokius 4 kartus brangiau nei bendrabučio kaina. Žinoma, gyvenimas turbūt priklauso ir nuo to, su kuo gyveni. Man pasisekė - mano kambaryje gyvena tvarkingos merginos ir mes puikiai sutariame.“
Studentė sako, kad bendri dušai ir kiti nepatogumai, su kuriais tenka taikstytis kasdien gyvenant bendrabutyje, nėra tokie jau nepakeičiami, o juos atperka pragyvenimo kaina ir pati bendrabučio bendruomenė. „Smagu, kai visuomet kažkas yra aplinkui, visada yra į ką kreiptis, jei prireikė pagalbos. Socialiniame tinkle netgi turime bendrabučio grupę. Šią savaitę prireikus akvarelės parašiau į ją ir jau po kelių minučių draugė paskolino akvarelę. Manau, pagalba ir bendruomeniškumas yra didžiulis pranašumas, kurio tikrai negausi gyvendamas bute“, - pasakoja Gražina.
Dažniausiai aukštosiose mokyklose skirstant bendrabučius studentams pirmumo teisė teikiama našlaičiams, tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, studentams iš daugiavaikių ir mažas pajamas turinčių šeimų, gyvenantiems toliau nuo studijų miesto.
Nesvarbu, kokioje aukštojoje mokykloje studijuoja studentai, bendrabučiuose gyvenimo sąlygos dažniausiai labai panašios: bendro naudojimo dušai, virtuvės, prausyklos, tualetai. Kambariuose su baldais tenka gyventi po du, tris ar keturis, o išskirtinė teisė gyventi pavieniui pasitaiko retai, o ir kainuoja brangiai.
Gyvenimas bendrabutyje skirtingų aukštųjų mokyklų studentams kainuoja skirtingai. Ko gero, pigiausia studentams gyventi Vilniaus kolegijoje, kur vietų visuomet užtenka visiems studentams ir dar lieka, už bendrabutį tenka mokėti nuo 43 iki 64 eurų. Kiek brangiau VU bendrabučiuose, kur gali apsigyventi apie 5500 jaunuolių, gyvenimas triviečiame kambaryje kainuoja vos 44 eurus, dviviečiame - 50 eurų per mėnesį. Fiksuota kaina taikoma ir Lietuvos edukologijos universitete. Iš viso 5 studentams skirtuose bendrabučiuose yra 1100 vietų, o gyvenimas čia jaunuoliams kiekvieną mėnesį kainuoja 61 eurą. Mykolo Romerio universiteto studentai už gyvenimą bendrabutyje Vilniuje moka nuo 55 iki 70 eurų, o gyvenantys Kauno bendrabutyje - vos 25 eurus per mėnesį. Brangiausiai už bendrabutį gali tekti sumokėti Kauno technologijos universiteto studentams. Iki 3000 studentų galinčiuose priimti bendrabučiuose jaunuoliams taikoma kaina už apgyvendinimą svyruoja nuo 50 iki 120 eurų. Į kainą yra įskaičiuoti visi mokesčiai.
Patogumas kainuoja
O jei paskutinę akimirką atsirastų tokių, kurie vis dar turi vilties išsinuomoti būstą studijų laikotarpiui, gali tekti kaip reikiant pakaulyti tėvelių pinigų. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje 2 kambarių buto nuoma tokiuose rajonuose kaip Justiniškės, Karoliniškės, Antakalnis, Lazdynai ar Šeškinė gali atsieiti 210-220 eurų. Gyvenant dviese vien nuomai tektų „susimesti“ kiek daugiau nei po 100 eurų. Tiesa, dažniausiai tai butai su sovietiniais baldais, kilimais ant kambarių sienų. Kartais vaizdas baisesnis nei kai kurių studentų bendrabučių kambariuose.
Norint malonesnės aplinkos ir geresnės vietos, teks susitaikyti ir su didesne kaina. Pavyzdžiui, pačiame Senamiestyje, V.Šopeno gatvėje, nuoma jau siekia 250 eurų. Tiesa, čia skelbime minima, kad išnuomojami du kambariai bute, o ne visas butas. Matyt, yra paslėptų sąlygų.
Šiuo metu butų nuomos kainos Kaune gana panašios. Nors 2 kambarių butą Šilainiuose galima išsinuomoti ir už 160 eurų. Tiesa, pagal skelbiamą statistiką, 500 m atstumu čia per paskutinį mėnesį užfiksuoti 3 nusikaltimai. Tuo metu dviejų kambarių butas Petrašiūnuose, Žaliakalnyje, Kalniečių rajone ar Panemunėje gali atsieiti 200-250 eurų.
Nenorintiems gyventi su „kambariokais“, galima ieškoti galimybių išsinuomoti butą vienam. Pavyzdžiui, Kauno centre Siūlų gatvėje vieno kambario 20 kv.m buto nuomos kaina 130 eurų. Deja, Vilniuje už tokią kainą nuomotis net ir mažyčio vieno kambario buto rasti nepavyko.
Tiesa, yra ir skelbimų daug patrauklesnėmis kainomis. Pavyzdžiui, Vilniuje atskiras kambarys dviejų kambarių bute vos už 100 eurų įskaitant jau ir nuomos mokestį ir visus komunalinius mokesčius. Namas apšiltintas, butas tvarkingas, 16 kv. m kambarys gana erdvus. Kaip ir būtų tobulas variantas jaunam žmogui. Tiesa, skelbime aiškiai parašyta, kad kambarys išnuomojamas arba studentei merginai, arba merginai, dirbančiai pagal grafiką nuo 8 val. iki 17 val., nes pereinamajame kambaryje gyvena pensininkė buto šeimininkė. Apie tokio gyvenimo pranašumus kiekvienas tegul pagalvoja pats.
Bendrabučiai, kuriuose gyventi norisi
Užsienyje jau nusistovėjusi verslo šaka - modernių bendrabučių statymas. Bendrabučiai, kuriuose gyvenimas kainuoja apie 100 eurų per mėnesį, dažniausiai skirti įvairiems darbuotojams. Vienas toks 1000 vietų bendrabutis greitai gali iškilti ir Lietuvoje. Ką gali žinoti, galbūt tai tik pradžia ir ateityje ne aukštosios mokyklos, o verslininkai siūlys studentams apgyvendinimą bendrabučiuose.
Mažvydas SAVICKAS, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas:
Kasmet nemaža dalis naujai įstojusių studentų pildo prašymus gyventi bendrabutyje. Dauguma jų tokią galimybę gauna. Šią situaciją lemia tai, kad kiekvienais metais turime vis mažiau stojančiųjų, o gerokai anksčiau mokyklą baigusių asmenų dalis vis didesnė ir jie dažniausiai turi mažesnį poreikį gauti bendrabutį. Tikslių duomenų nėra, tačiau galima spėti, kad gyvenimą bendrabutyje renkasi 20-25 proc. studentų.
Būtent Lietuvos studentų sąjunga skundų dėl bendrabučių kokybės sulaukia retai. Studentai dažniausiai kreipiasi į vietines studentų savivaldas, kurios gali daryti tiesioginę įtaką sprendimams, priimamiems dėl bendrabučių. Kalbant apie konkrečius skundus, studentai labiausiai nepatenkinti apgailėtina bendrabučių būkle, pasikartojančiais gedimais, kainų kėlimais, nelemiančiais būsto kokybės pagerėjimo, ir panašiomis problemomis.
Pagrindinė priežastis, kodėl studentai renkasi bendrabutį, yra finansai - bendrabučiai, ypač Vilniuje ar Kaune, yra gerokai pigesnis būstas nei nuomojamas butas ar kambarys. Pasitaiko studentų, kurie nori „atitrūkti nuo šeimos“ ar išbandyti gyvenimą bendrabutyje vien dėl patirties, tačiau tokių studentų skaičių nuspėti sunku, nors jis neabejotinai nežymus. Didžiausias pranašumas - dažniausiai bendrabučiai būna netoli nuo aukštosios mokyklos, todėl studentams tai yra patogu.
Bendrabučio kaina priklauso nuo aukštosios mokyklos, pasirenkamo kambario vietų skaičiaus. Dažnai netgi viena aukštoji mokykla turi skirtingos kokybės bendrabučius, kurių ir kaina skiriasi. Bendrai, Lietuvos mastu, bendrabučio kainos vidurkis būtų apie 60 eurų. Deja, kaina ne visai atitinka būsto kokybę. Į bendrabučius nereikėtų žiūrėti kaip į tiesiog apgyvendinimo paslaugą, kažkokį izoliuotą verslą, orientuotą į studentus, neturinčius daug lėšų nuomotis brangesnį būstą. Bendrabučiai yra integrali kiekvienos aukštosios mokyklos dalis, todėl pačios aukštosios mokyklos interesas ir atsakomybė yra studentus aprūpinti padoriu būstu.
Studentai, aišku, turi prisidėti prie šių būstų išlaikymo ir juos tausoti, tačiau kalbant apie bendrabučius, nereikėtų taikyti standartinių rinkos principų.
Jei studentai negauna bendrabučio arba nenori jame gyventi, dažniausiai nuomojasi būstą. Kadangi studentų pajamos nėra didelės, kambarį ar butą jie linkę nuomotis su draugais arba bendrakursiais.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą