Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas priminė, kad šalies vadovė jaunimo nedarbo problemą iškėlė dar prieš metus.
"Po šio susitikimo paaiškėjo, kad pažanga yra nepakankama, jaunimas nesulaukia realios pagalbos. Darbo birža giriasi gerėjančia statistika, bet neaišku, ar taikomos priemonės yra tvarios ir kaip tai paveikia jaunimo nedarbo mažėjimą", - po susitikimo sakė N. Udrėnas.
Prezidentės atstovas informavo, kad pirmadienį šalies vadovė šiai problemai aptarti kviesis naująją socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę.
Susitikime dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant jaunimo problemą trūksta ne tik susikalbėjimo tarp ministerijų, bet ir informacijos sklaidos, bendravimo su jaunimo organizacijomis, daug priemonių nepasiekia regionų. A. Bitino teigimu, kai kurios jaunimo darbo rinkos priemonės yra neveiksmingos, formalios, pernelyg brangios, todėl sistemą reikia peržiūrėti, tobulinti teisės aktus.
"Statistika nors ir gerėja, tačiau mes tikrai negalime džiaugtis, juo labiau artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES fone. (...) Šiandien būtina peržiūrėti sistemą, suintegruoti, kad žmogus negalėtų piktybiškai atsisakyti darbo, jog jam labiau apsimokėtų gauti pašalpą negu dirbti už minimalų atlyginimą", - sakė viceministras ir akcentavo projektų svarbą. Kaip vieną jų įvardijo būsimas mobilias grupes, dirbsiančias su jaunimu.
A. Bitinas brangia priemone pavadino jaunimo įdarbinimą subsidijuojant, nuo liepos įvestą kuponų sistemą, kuri reglamentuoja naują bedarbių profesinio mokymo pagal kuponus tvarką. Tuo tarpu parama pirmajam darbui vertinama kaip labai pasiteisinusi. Viceministro manymu, turėtų būti keičiamos sąlygos, kad priemonės taptų patrauklios.
Lietuvos darbo biržos vadovas Vidas Šlekaitis atkreipė dėmesį, kad jaunimas neturi kvalifikacijos, vis daugiau bedarbių gretas papildo asmenys, neturintys vidurinio išsilavinimo, dėl to sunkėja jų integracija į darbo rinką. Skaičiuojama, kad pusė jaunimo bedarbių yra nekvalifikuoti. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pertvarkomas profesinis mokymas. Pasiteiravus, kiek jaunimui išmokama nedarbo išmokų, V. Šlekaitis sakė, kad dažnai jaunimas jų negauna, nes neturi darbo patirties.
Prieš metus jaunimo nedarbas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas siekia 24,2 proc., o Europos Sąjungos jaunimo nedarbo vidurkis yra 23,7 procento.
Skaičiuojama, kad didžiausias jaunimo nedarbas yra Rytų Aukštaitijoje, išskyrus Utenos rajono savivaldybę, Mažeikiuose, Suvalkijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą