"NordBalt" jungties ilgis turėtų siekti apie 450 km, o jos galia - 700 MW. Ją sudarytų aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Numatoma prijungimo vieta Lietuvoje - Klaipėdos 330 kV pastotė, Švedijoje - Nybro 400 kV pastotė. HVDC technologijos kabelis, kurį pagal sutartį įsipareigojo sumontuoti Švedijos kompanija ABB bus 300 kV galios.
Penktadienį Vilniuje sutarties pasirašymo ceremonijoje Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas žadėjo, jog jeigu visas projektas vyks be jokių nesklandumų, tai jau 2015 m. gruodžio 23 d. "NordBalt" jungtimi turėtų pradėti tekėti elektra.
"Šio projekto svarba yra ne tik ekonominė, tai yra ir regioninė, ir geopolitinė svarba. Kabelis sujungs du regionus - Baltijos šalių ir Šiaurės šalių. Neveltui jis vadinasi "NordBalt". Visos trys Baltijos šalys taps integralia Šiaurės šalių elektros rinkos dalimi. Šis projektas sukurs mums, Lietuvai, patį svarbiausią dalyką - alternatyvą, ir tokiu būdu sumažins priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo", - teigė viceministras.
Energetikos ministerijos atstovas užsiminė, jog įgyvendinus šį projektą Lietuvos elektros birža taps integralia dalimi visų Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos rinkoje bei drauge su Suomijos-Estijos, Lietuvos-Lenkijos bendromis elektros jungtimis bus dar labiau užtikrintas energetinės nepriklausomybės siekis.
"Dabar pagrindinis iššūkis visam Baltijos regionui yra tai, kad energetikos sektorius kol kas nėra liberalizuotas taip, kaip Europos Sąjungos šalyse. Mūsų tikslas yra sukurti alternatyvią energetikos rinką ir turėti kiek įmanoma daugiau tos rinkos dalyvių. Kuo daugiau rinkos žaidėjų bus, tuo efektyviau veiks pati rinka", - aiškino R. Švedas.
Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų operatorės bendrovės "Svenska Kraftnat" generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas (Mikael Odenberg) pažymėjo, jog pirmą kartą tokio lygio projekto įgyvendinimas prasideda praėjus vos pusantrų metų nuo pirminių diskusijų, bei užtikrino, kad to nebūtų pavykę įgyvendinti be sklandaus profesionalios komandos darbo bei gerų Lietuvos ir Švedijos dvišalių santykių.
"Įgyvendinus elektros jungties projektą, elektra kabeliu tekės abiem kryptimis. Žinoma, pirmiausia didesnė dalis teks Švedijos eksportuojamai elektros energijai, tačiau viskas gali kardinaliai pasikeisti Lietuvai pastačius Visagino atominę jėgainę. Nepaisant to, elektros tiekimas visą laiką turės vykti abiem kryptimis", - sakė M. Odenbergas.
Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrovės vadovas Hansas Holmstromas (Hans Holmstrom) teigė, jog toks sklandus projekto įgyvendinimo planas yra lyg Kalėdų dovana, kurios nebūtume parengę be sunkaus darbo. Jis patikino, kad kabelį nutiesti pavyks iki numatytos projekto įgyvendinimo pabaigos.
Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės įmonės "Litgrid" generalinis direktorius Virgilijus Poderys paaiškino, jog nepaisant to, kad ši ceremonija užėmė vos keletą minučių, už jos slypi didžiulis darbas, kurį pavyko įgyvendinti tik kvalifikuotų darbuotojų dėka, kurie puikiai susitvarkė su jiems pateiktu iššūkiu.
Bendra viso projekto vertė siekia 932 mln. litų, iš kurių Europos Sąjunga yra pasiruošusi skirti daugiau kaip 604 mln. litų finansavimą. Didžioji dalis šių lėšų, 452 mln. litų, bus panaudota jungties statybai, likusioji dalis - Latvijos elektros perdavimo sistemai stiprinti.
Šiuo metu bendrovė "Litgrid" ir tarptautinės elektros jungties su Lenkija "LitPol Link" projektą, kuri turėtų būti parengti eksploatacijai iki 2015 m. pabaigos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą