Pieno supirkimo kainas nustato rinka, o ne valdininkai.

Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius palaiko protestuojančius žemdirbius. Jo manymu, ūkininkai jau nebeturi kitos išeities problemai dėl supirkimo kainų išspręsti, tik blokuoti magistrales. "Tai ne šiaip mitingavimas, o kova už teisę išlikti",- sakė vienos didžiausių šalies sūrių gamybos įmonių vadovas. Tačiau jis jokiu būdu nesutinka su pasiūlymais dirbtinai didinti superkamo pieno kainas.
Pasak G. Bertašiaus, pieno perdirbėjai už superkamas žaliavas moka tiek, kiek gali, o ne tiek, kiek pageidautų Vyriausybė ar reikalautų žemdirbiai. Joks valdininkas negali nustatyti superkamo pieno kainos, ją nustato rinka.
"Ir Europoje, ir kitose pasaulio šalyse pieno sektoriuje yra trys dalyviai - ūkininkai, pieno perdirbėjai ir valstybė, kuri subsidijuoja žaliavinio pieno tiekėjus,- "Vakarų ekspresui" sakė G. Bertašius. - Šiuo metu Vyriausybės vadovas visą atsakomybę dėl susidariusios situacijos nori perkelti ant perdirbėjų pečių, tačiau matyt užmiršo neatsakingai ištartus pažadus".
Vilkyškių pieninė per parą iš ūkininkų superka po 200 tonų pieną, už kurio kilogramą moka nuo 33 iki 45 centų. Tai vidutiniškai 5 centais mažiau nei tą patį laikotarpį pernai.
"Viskas priklauso nuo to, ar pieną parduoda stambus tiekėjas, ar smulkus ūkininkas. Nuvažiavę į didelį pieno ūkį gauname kelias tonas pieno mažiausiomis sąnaudomis. Todėl jiems ir mokame daugiau. O supirkdami pieną iš smulkių tiekėjų esame išlaikyti supirkimo punktus, mokėti darbuotojams, eikvoti elektrą ir pan. Todėl smulkieji už pieną gauna mažiau",- sakė G. Bertašius.
Praėjusiais metais dėl kritusių produkcijos kainų bei žemo JAV dolerio kurso pieno perdirbėjai patyrė milijoninių nuostolių. Padėtis ėmė taisyti tik antrąjį šių metų ketvirtį, kai buvo sumažintos pieno supirkimo kainos bei padidėjo produkcijos paklausa.

A. Brazauskas grūmoja

Tuo tarpu Vyriausybės vadovas mano kitaip. Premjeras Algirdas Brazauskas interviu Lietuvos radijui sakė, kad jis peržiūrėjo kai kurias sutartis ir atsiskaitymus su pieno tiekėjais.
"Jeigu už pieną pieno gamintojai gauna 400-420 mln. litų iš viso, prie jų pridėjus dar 100 mln. litų, išeina dideli skaičiai. Kalbėsime griežtai su pieno perdirbėjais, nes piktnaudžiavimo faktų tikrai yra - žmonėms už pieną mokama po 10 centų", - piktinosi Vyriausybės vadovas.
Nustačius tokius atvejus A. Brazauskas žadėjo imtis griežtų priemonių.

Ragina blokuoti prekybininkus

ELTOS duomenimis, krikščionys demokratai taip pat remia žemdirbių reikalavimus. Jie7 siūlo Vyriausybei paieškoti pieno ūkiui paremti reikalingų 140 mln. litų, nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas - 50 ct už litrą ir, pasinaudojant Europos Sąjungos patirtimi, skubiai įvesti tikslines pieno supirkimo kainas. O protesto akcijas krikščionys demokratai pataria nukreipti kita kryptimi - boikotuoti "VP Market" parduotuves.
Pasak krikščionių demokratų valdybos pirmininko Petro Gražulio, blokuojant kelius, kaip ketina daryti žemdirbiai, nukentėtų nieko dėtos dėl žemų pieno supirkimo kainų transporto įmonės.
"Reikia blokuoti "maksimas ir akropolius", kurie labiausiai apiplėšinėja ir netiesiogiai skurdina žemdirbius", - sakė P. Gražulis. Anot jo, prekybininkai maisto produktams užsideda iki 100 proc. prekybos antkainius, už parduotą produkciją atsiskaito po keleto mėnesių, taiko įvairiausius diskriminuojančius mokesčius, tokius kaip "įėjimas į rinką","marketingo", lentynos", "rampos", "BAR kodo".
P. Gražulio teigimu, nesugebėdami atsispirti prekybininkams, perdirbėjai pigiau supirkinėja žemės ūkio produkciją. Parlamentaro nuomone, akcijos prie "maksimų ir akropolių" būtų efektyvesnės nei kelių blokada, nes Vyriausybė, gindama "VP Market" interesus, greičiau rastų žemdirbiams reikalingų lėšų.

Pieninė atsigauna

Vilkyškių pieninė per pirmąjį šių metų ketvirtį, išankstiniais duomenimis, pasiekė 11,831 mln. litų apyvartą - beveik dešimtadaliu, arba 9,6 proc. didesnę nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (10,798 mln. litų).
Palankesnė metų pradžia bendrovę nuteikia optimistiškai - šiemet ketinama parduoti 6,5 tūkst. tonų sūrių ir pasiekti apie 60 mln. litų - maždaug ketvirtadaliu didesnę apyvartą nei 2002 metais (buvo 46,78 mln. litų), be to, tikimasi uždirbti pelno.
Bendrovė pernai eksportavo apie 64 proc. produkcijos - maždaug už 30 mln. litų, šiemet turima užsakymų ir eksportą ketinama didinti. Vėl atnaujintas sūrių tiekimas į JAV - išsiųstas vienas 19 tonų talpos konteineris.