Pinigai brangs

Bankų sektoriuje

Finansavimo sąlygas bankai griežtina jau ne tik nekilnojamojo turto ar transporto sektoriuose dirbančioms įmonėms, bet ir daugeliui kitų, ypač orientuotų į vidaus vartojimą. Tikėtina, jog ateinančiais metais skolintos lėšos bus dar brangesnės, arba apskritai nebus skolinama.

Tokiomis prognozėmis dalijasi nepriklausomas finansų konsultantas, UAB "Buivydas ir partneriai" vadovas Artūras Buivydas.

"Dar gegužę kalbėjome, kad pasaulio ekonomika, nors ir braškėdama, sukasi - šioks toks augimas, šiokia tokia infliacija. Dabar visur kalbama tik apie krizes - kasdien girdimi antirekordai ir blogos žinios", - sakė jis.

Šiuo metu, pasak A. Buivydo, pasaulio ekonomika gyvena blogiausius laikus per pastaruosius dešimtmečius ir niekas negali pasakyti nei pabaigos, nei masto.

Remiantis bankų prognozėmis, mūsų šalies situacija šiemet bus geresnė nei kaimynių Latvijos ir Estijos, nors yra ir prognozuojančiųjų bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą.

"Jei eliminuotume "Mažeikių naftos" rezultatus, BVP augimas šiuo metu būtų kaip ir kaimyninių šalių - apie 1 procentą", - sakė A. Buivydas.

Jo teigimu, išimtis šiame kontekste yra Lenkija - šiemet čia planuojamas 6,5-6,6 proc. BVP augimas, kitąmet - panašiai.

"Lenkija yra su geriausiai subalansuotais makroekonominiais rodikliais ir trumpu bei vidutiniu laikotarpiu atrodo patraukliai. Kas nori partnerystės su Lenkija, gali tikėtis geresnės bankų paramos nei einantieji, pavyzdžiui, į Rusiją", - pastebi A. Buivydas.

Finansininko prognozėmis, ekonomikos lėtėjimą mūsų šalyje netrukus ypač pajus prekybos centrai - Kalėdos šiemet bus "mažesnės". Prekyba namais, butais, automobiliais bei kitomis ne pirmo būtinumo prekėmis jau apstojo.

Nors teoriškai būsto paklausa Lietuvoje turėtų būti, nes gerokai atsiliekame nuo daugelio kitų Vakarų Europos valstybių pagal gyventojams tenkančio būsto skaičių, pernelyg didelė dalis pajamų yra skiriama kitoms svarbioms reikmėms - būstas tiesiog neįperkamas.

Maistas Baltijos šalyse brango sparčiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, o atlyginimai išlieka keliskart žemesni nei Vakaruose.

"Atlyginimai kils tik geriausiems darbuotojams, o į visuotinį jų kėlimą žvelgiu santūriai. Prasideda kaštų mažinimo ir darbuotojų atleidimo politika", - sakė A. Buivydas.

Mažėja ne tik gyventojų perkamoji galia - rekordinis verslo įmonių pelningumas (nuo 1,1 proc. 2000-aisiais išaugęs iki 8,8 proc. praėjusiais metais) taip pat jau yra praeitis.

"Lietuvos ekonomika leidžiasi greičiau. Bankai vis kritiškiau vertina klientų planus ir riziką", - pastebi A. Buivydas.

Anot jo, jau nebefinansuojamas žemės ūkio paskirties sklypų pirkimas (išimtis - ūkininkai), finansuojama tik 80 proc. būsto vertės, o statyboms sąlygos dar sudėtingesnės, banko palūkanų maržos kopia per 2 proc.

"Lėšos brangsta ir, nežiūrint to, kad centriniai bankai mažina palūkanų normas, nemanau, kad bankai mažins procentus", - sakė A. Buivydas.

A. Buivydo teigimu, ženkliai griežtėja ir "nematomos" fizinių asmenų kreditavimo sąlygos, t. y. atsižvelgiama į tai, kiek klientui metų, ar neišsiskyręs, ar dažnai keičia darbą ir pan.

Anot jo, 2009-aisiais reikia laukti didesnio konservatyvumo ir atsargumo, brangesnių skolintų lėšų, įkainių peržiūrėjimo. Taip pat - didesnių palūkanų už indėlius ir naujų investicinių produktų, tik jie ne visada padengs infliaciją.

Giedrė NORVILAITĖ