Po Rusijos embargo kompensacijas dalinsiančiai valdžiai teks spręsti galvosūkį

Kaip atskirti garsiai rėkiantį lobistą nuo tikrai į bėdą pakliuvusio verslininko? Atsakymo į šį klausimą artimiausiais mėnesiais reikės ieškoti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) politikams.

Vieni jau suskubo ieškoti būdų, kaip kompensuoti verslo nuostolius dėl Rusijos paskelbto embargo maisto produktų importui. Tuo metu „Verslo žinių“ apžvalgininkas Rytas Staselis teigia, kad šis klausimas turėtų būti paliktas vykdomajai valdžiai, tampriai bendradarbiaujančiai su ES institucijomis, o ne Seimui.

Savo ruožtu politologas Ramūnas Vilpišauskas pabrėžia, jog šiuo metu akcentuojami ne tie dalykai. „Solidarumas tarp visų ES valstybių narių šioje situacijoje yra labai svarbus, bet labiau simboline prasme, o ne tai, kaip bus padalinti pinigai iš ES biudžeto konkretiems ūkininkams.

Vyriausybė tūrėtų įvertinti, ar pakankamai lanksti verslo aplinka Lietuvoje tam, kad pačios įmonės galėtų reaguoti, jeigu patiria šoką tokioje rinkoje, kaip Rusija. Kad jos pačios priklausomai nuo individualios situacijos, gaminamos produkcijos, kitų veiksnių nuspręstų, kur joms persiorientuoti.

Tai padėtų visam verslui, o neišrankiotų kelias įmones, kurios dabar garsiausiai skųsis, aktyviausiai užsiims lobizmu, dirbs su politikais“, – aiškino politologas.

Tokiam požiūriui pritaria ir R. Staselis, pridurdamas, kad kalbant apie kompensacijas siūloma vertinti labai specifinius kriterijus, pavyzdžiui, į tai, ar konkreti įmonė buvo investavusi į tam tikrą produkciją, kuri tinka tik Rusijai.

Vyriausioji Prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė pastebi, kad reikia kalbėti apie kelių lygių priemones. R. Staselio ir R. Vilpišausko pasiūlymus ji pavadino trumpalaikiais ir tiksliniais, kuriuos reiktų rasti nacionalinėje galioje.

J. Neliupšienė pasidžiaugė, kad Vyriausybė jau surengė pasitarimą, kuriame aptartos tokios priemonės, kaip mokesčių atidėjimas ar eksporto skatinimas į tam tikras šalis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, košerinės mėsos prekyba musulmoniškose šalyse.

„Kitas lygmuo yra ES galimybės amortizuoti patiriamus nuostolius. Lietuvos žemės ūkio ministrė jau kreipėsi į žemės ūkio komisarą prašydama įvertinti mūsų žemės ūkio sektoriaus patiriamą žalą.

ES turi priemonių, pavyzdžiui, intervencinis pirkimas, privatus saugojimas, eksporto subsidijos, tačiau tai turi būti bendras sprendimas, kurio svarstymas prasidės jau šį ketvirtadienį, o rugpjūčio 30 dieną Europos Vadovų Tarybos posėdyje šis klausimas taip pat bus aptartas“, – sako Prezidentės patarėja.