Žlugo pusė eksporto
Rusija ir toliau draudžia kiaulienos eksportą iš Lietuvos. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius tvirtina, kad gamintojai dėl to patiria milžiniškus nuostolius. Tiesa, kokio jie yra dydžio, tiksliai apskaičiuoti neįmanoma.
„Draudžiama eksportuoti tik kiaulieną, tačiau tai yra labai daug, nes kiauliena sudaro 90 proc. visų gaminių. Jos vis tiek dedama ir, pavyzdžiui, į jautieną - dėl minkštumo ir panašiai. Viskas, kas yra susiję su kiauliena, Rusijos yra uždrausta: ir šviežia mėsa, ir termiškai apdorota. Tokius draudimus dėl afrikinio kiaulių maro įvedė tik Rusija, tačiau maždaug pusė viso eksporto būtent ir yra į šią šalį“, - tvirtino E.Mackevičius.
Anot jo, iš pradžių rusai termiškai apdorotos kiaulienos įvežti į savo šalį nebuvo uždraudę.
„Pirmame etape buvo uždraudę tik šviežią ir rūkytą kiaulieną, o antrame - jau ir termiškai apdorotą, net ir virtas dešras, nors sunku suvokti, kuo ji gali būti pavojinga. Kadangi, kaip minėjau, eksportas su Rusija sudaro pusę viso eksporto, reikia surasti alternatyvas jai. Tačiau greitai tai padaryti nėra labai paprasta. Bandome dirbti ta linkme“, - sakė asociacijos direktorius.
Briuselis veikia vangiai
E.Mackevičius pasigenda Europos Komisijos aktyvumo bandant su Rusija derėtis dėl eksporto uždraudimo panaikinimo, nes tai aktualu visai Bendrijai.
„Atskirai valstybėms derėtis su Rusija yra neįmanoma, mes tik privalome išspręsti techninius dalykus. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad afrikinis kiaulių maras neplistų. Tą mes ir padarėme, maras nepaplito, jis nustatytas tik šernams. Visa esmė ta, kad šviežios ir šaltai rūkytos kiaulienos eksportas draudžiamas iš visos ES. Tik tiek, kad iš kitų valstybių termiškai apdorotą kiaulieną vežti galima, o draudžiama tik iš Lietuvos ir Lenkijos, kur maras buvo užfiksuotas“, - teigė E.Mackevičius.
Piginti neįmanoma
Mėsos perdirbėjų atstovas aiškino, kad verslui pačiam vienam susirasti naujų rinkų beveik neįmanoma, nes dėl maisto eksporto tarp šalių turi būti pasirašyti tarpvalstybiniai susitarimai, verslininkai vežti maisto kur užsimano negali, net jei komerciškai tai labai apsimokėtų.
„Kreipsimės į Vyriausybę, kad paspartintų šių problemų sprendimą, nes dabar visos įmonės smarkiai sumažino gamybą. Problema yra ta, kad tai, kas parduodama Lietuvoje, parduodama vos su 1 proc. rentabilumu. Tik eksportas leidžia uždirbti pinigus. Tikėtis, kad Lietuvos vartotojas nei iš šio, nei iš to pradės daugiau valgyti, nėra priežasties, nes kaina nesikeičia, kiaulininkystės kompleksai kiaulienos mums negali parduoti pigiau, nes pašarai juk nepinga. Nėra galimybės mažinti produkcijos kainos, kad didėtų vartojimas. Todėl esame priversti mažinti gamybą. Kokiu procentu ji sumažinta, sunku pasakyti. Ne visos įmonės vienodai ją sumažino“, - tvirtino E.Mackevičius.
Suvalgo viską
Jis paaiškino, kodėl verslas daugiau pinigų uždirba, savo produkciją parduodamas ne vidaus rinkoje, o Rusijoje.
„Lietuvoje ir visoje ES yra tokia milžiniška konkurencija, kad, jei tavo kaina bus vos kiek aukštesnė, niekas iš tavęs mėsos nepirks. Todėl visi dirba ant ribos, kad bent jau nebūtų patiriama nuostolių. Užsidirbi tik eksportuodamas, nes Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse rinka yra tokia, kad viską suvalgyti gali“, - paaiškino E.Mackevičius.
Mėsos perdirbėjų atstovas tikisi, kad Vyriausybė tesės pažadus skirti 200 mln. litų, kurie padėtų verslui atrasti kitas rinkas.
„Juk turi būti sprendžiami ekonominiai, politiniai klausimai, diplomatai turėtų gerokai padirbėti, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, „Versli Lietuva“, „Eksportuojanti Lietuva“ irgi. Jėgos turi būti sujungtos, nes reikia padirbėti ir diplomatiniu, ir komerciniu, ir kitokiu lygmeniu. Skiriant pinigus valstybinės institucijos galėtų dirbti efektyviau, siųsti diplomatus ir kitus žmones į kitas valstybes derėtis dėl naujų rinkų, nes mes komerciškai galėtume į kai kurias valstybes produkciją vežti ir gauti pelną, tačiau nėra tarpvalstybinių susitarimų“, - tvirtino E.Mackevičius.
Tęsiasi metų metus
Pasak jo, bėda ta, kad į maisto produktus visos valstybės reaguoja jautriau nei į ne maisto produktus.
„Maisto produktai turi atitikti saugumo reikalavimus, kuriuos kiekviena valstybė turi nusistačiusi. Jei nori eksportuoti į naują valstybę, ta pas mus tikrina įmones, kad nustatytų, ar jos atitinka tos šalies saugumo standartus. Siunčiama ekspertų grupė, kuri tikrina dokumentaciją, atsekamumus, žiūri visas ligas ir t.t. O tai labai ilgai užtrunka. Visai kitaip žiūrima, kai nori eksportuoti kokį nors metalo gabalą, kuris pavojaus nekelia. Todėl rinkos maistui atidaromos daug lėčiau nei ne maistui. Pavyzdžiui, Tailandui klausimynas išsiųstas prieš dvejus metus ir rezultato dar nėra“, - sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.
Gandas ar tikrovė?
E.Mackevičius tvirtino, kad užsidarius Rusijos rinkai naujų rinkų dar neatrasta. Ir tai daugiausiai nulėmė politinės priežastys.
„Yra daugybė šalių, kurios pirktų kiaulieną: Pietų Korėja, Japonija, Kinija, Tailandas, Honkongas, kelios mokios Afrikos šalys. Tačiau su jomis politikams reikia suderinti įvairius dalykus ir pasirašyti susitarimus“, - akcentavo E.Mackevičius.
Beje, internetinė žiniasklaida penktadienį paskelbė, esą Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) pranešė svarstanti galimybę atšaukti produkcijos su kiauliena importo iš Lietuvos ir Lenkijos apribojimus. Neva per artimiausius du mėnesius ketinama patikrinti tokią produkciją gaminančias įmones, o Lietuvos prašoma suderinti inspektorių atvykimą. Tačiau E.Mackevičius tvirtino, kad perdirbėjai apie tai nėra informuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą