Pradedamos išduoti valstybės subsidijuojamos paskolos būstui įsigyti ir rekonstruoti

Parama

Finansų ministerijai pasirašius sutartis su keturiais komerciniais bankais dėl valstybės remiamų būsto paskolų teikimo, nuo pirmadienio Klaipėdos miesto Savivaldybė jau priima prašymus dėl pažymų, patvirtinančių teisę gauti tokią paskolą, išdavimo.

Klaipėdai šiemet skirtas 8,64 mln. litų paskolų limitas (2003 metais jis siekė apie 8,11 mln. litų). Prognozuojama, kad jis bus išdalintas kaip ir pernai - maždaug per du mėnesius, tad norintieji pasinaudoti valstybės parama turėtų nesnausti.

Visai Lietuvai - 100 mln. litų

Birželio 18 dieną Finansų ministerija pasirašė sutartis su Vilniaus banku, "Hansabanku", banku "NORD/LB Lietuva" bei "Sampo" banku dėl 100 mln. litų valstybės paramos, kuriais bus dengiama dalis būsto paskolos.

Kreditai skiriami ne tik butui įsigyti, bet ir gyvenamojo namo statybai, turimam būstui rekonstruoti, ar būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Tiesa, pernai Klaipėdoje nebuvo paimtas nė vienas lengvatinis kreditas gyvenamojo būsto rekonstrukcijai atlikti.

Pernai valstybė paramai taip pat buvo skyrusi 100 mln. litų. Anot finansų ministro Algirdo Butkevičiaus, praėjusiais metais visoje Lietuvoje buvo suteikta 1300 valstybės subsidijuojamų paskolų. Iš jų Klaipėdoje - 139.

Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, 20 proc. suteiktos paskolos dydžio subsidija yra suteikiama pilnamečiams našlaičiams iki 35 metų, I ar II grupės invalidams arba šeimoms, kuriose yra I ar II grupės invalidų ar vaikas invalidas. Pernai Klaipėdoje buvo išduota 16 tokių paskolų.

10 proc. dydžio būsto paskolos subsidija yra teikiama jaunoms šeimos, auginančioms vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), šeimoms, auginančios tris ir daugiau vaikų ar įvaikių, ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs. 2003 metais uostamiestyje tokie kreditai buvo suteikti 87 jaunoms šeimoms.

Visi šie potencialūs paramos gavėjai turės atitikti Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos kriterijus: asmens be šeimos grynosios metų pajamos prieš paramos teikimo metus neturi viršyti 20 tūkst. litų, turtas - 30 tūkst. litų. Dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metų pajamos ir turtas neturi viršyti atitinkamai 32 tūkst. litų ir 60 tūkst. litų, keturių ir daugiau asmenų šeimos - 40 tūkst. litų ir 80 tūkst. litų.

Beje, būsto paskolų gavėjai taip pat turi galimybę pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvata, kuri leidžia iš apmokestinamųjų pajamų atimti patirtas išlaidas dėl sumokėtų palūkanų įsigyjant būstą.

Poreikis penkiskart didesnis

Siekiant visų 60 savivaldybių gyventojams sudaryti galimybę pasinaudoti valstybės remiamais būsto kreditais, bankams paskirstytas 100 mln. litų paskolų limitas pagal savivaldybes. Konkretūs limitų dydžiai nustatyti įvertinus 1 kvadratinio metro gyvenamojo ploto kainas savivaldybių teritorijose, gyventojų skaičių bei atsižvelgus į tendencijas panaudojant lengvatinių kreditų limitus savivaldybėse ankstesniais metais.

Vilniaus bankas, "Hansabankas" ir bankas "NORD/LB Lietuva" paskolas teiks daugumos savivaldybių gyventojams. Bendra šiems bankams nustatyta kredito limitų suma - po 30 mln. litų. "Sampo" bankui nustatytas 10 mln. litų limitas, nes jis teiks paskolas tik 24 savivaldybių gyventojams, tarp jų ir Klaipėdos. Paskolos bus teikiamos litais, eurais, JAV doleriais.

Didžiausias paskolų limitas nustatytas Vilniaus miesto savivaldybei - 30,44 mln. litų, Kauno - 14,66 mln. litų, Klaipėdos - 8,64 mln. litų. Pasak Klaipėdos miesto Savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, skirta suma yra maždaug penkis kartus mažesnė nei realus klaipėdiečių poreikis.

"Šiemet Klaipėdai papildomas finansavimas gali būti skirtas tik tuo atveju, jei kuri nors iš savivaldybių nesugebės panaudoti visų jai skirtų lėšų. Taip atsitikus pernai uostamiesčio Savivaldybei papildomai buvo skirta 265 tūkst. litų", - sakė D. Netikšienė.

Kokių dokumentų reikia?

Asmenys ar šeimos, pageidaujantys gauti valstybės remiamą kreditą būstui įsigyti ar remontuoti, privalo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio būsto skyrių pažymai apie jų teisę į valstybės paramą būstui įsigyti gauti.

Interesantai šiam skyriui turi pateikti nustatytos formos prašymą, pažymą apie turimas ir turėtas nuosavybės teise gyvenamąsias patalpas, deklaraciją apie metines grynąsias pajamas ir turtą prieš prašymo pateikimo metus, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, santuokos ar ištuokos, vaikų gimimo liudijimų, pasų notariškai patvirtintos kopijos. Esant našlaičiu ar invalidu, reikia pateikti šiuos statusus patvirtinančius dokumentus.

"Savivaldybės administracijos Socialinio skyriaus darbuotojai taip pat suteikia pagalba pildant visus dokumentus. Vėliau, juos įvertinę, per 10 darbo dienų išduoda rašytinį patvirtinimą - pažymą apie asmens teisę į valstybės paramą būstui įsigyti arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti tokią pažymą", - pasakojo Savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja D. Netikšienė.

Asmuo gautą pažymą kartu su paraiška būsto kreditui gauti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pažymos gavimo dienos turi pateikti būsto kreditą suteikiančiam bankui, kuris sprendžia ar suteikti kreditą ir kokiomis sąlygomis tai padaryti.

D. Netikšienės teigimu, pernai Finansų ministerijos skirtų 8 mln. litų užteko 139 kreditams. Tiek pažymų buvo išduota per porą mėnesių, tad norintieji šiemet pasinaudoti valstybės suteikiamomis subsidijomis turėtų nesnausti.

Savivaldybės tarnautoja atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės kompensaciją gali tikėtis gauti tik tie asmenys, kurie nori įsigyti pirmą tinkamą gyvenamąjį būstą.

"Tinkamu laikomas toks būstas, kuriame vienam asmeniui tenka ne mažiau kaip 14 kv. m ploto. Sąlyga, jog turi būti įsigyjamas pirmas butas reiškia, kad asmuo, anksčiau savo nuosavybėje jau turėjęs tinkamą būstą, šia lengvata nebegali pasinaudoti", - pasakojo D. Netikšienė.

Paskolinama vis daugiau

Statistika skelbia, kad Lietuvos bankai kasmet išduoda gyventojams vis daugiau paskolų gyvenamajam būstui įsigyti. Ypač bendra suteiktų paskolų suma augo pastaruosius keletą metų.

Lietuvos banko duomenimis, 2000 metais fiziniams asmenims buvo suteikta paskolų už 64,5 mln. Lt, 2001 m. - 211,9 mln. Lt, 2002 m. - 572,4 mln. Lt, o praėjusiais metais - jau už 692,4 mln. Lt.

Tai buvo duomenys apie litais suteiktas paskolas. Paskolų užsienio valiuta, paskaičiavus litais, 2000 m. buvo suteikta už 128,8 mln. Lt, 2001 m. - 157,4 mln. Lt, 2002 m. - 154,6 mln. Lt, o pernai - už 507,7 mln. Lt.

Martynas VAINORIUS