Nekart teko girdėti stebintis (nuostabą reiškė ne tik diletantai, bet ir apie architektūrą išmanantys žmonės) dėl Tiltų gatvėje išdygusio naujojo prekybos centro "Kiras". Žiūrint į jį iš Didžiosios vandens gatvės pusės matyti užuominų į kažkada čia stovėjusio pastato atkūrimą, tik susidaro įspūdis, kad toji istorinė teisybė atsispindi kreivokame, atspindį viršun ištempiančiame veidrodyje. Pažvelgus į kitą, "tipo" šiuolaikę pastato dalį belieka stebėtis neribotomis (ar kaip tik - labai jau ribotomis) žmogaus fantazijos galimybėmis.
Jau teko pastebėti ne vieną klaipėdietį, kuris, eidamas pro tryliktuoju numeriu pažymėtą namą Turgaus gatvėje, ir pečiais gūžčioja, ir galvą kraipo. Kaip čia nesistebėsi, kai vietoj senosios ir akiai priprastos "bulkinės" atsiveria kažkas itin naujo ir neįprasto. Visas pirmojo aukšto fasadas virto vienu didžiuliu langu, pro kurį matyti plieno arka, tiltelis, per atsiveriantį žvilgsniui rūsį vedantis į pirmojo aukšto salę ir net "užpakalinėje" namo pusėje esantis kiemelis (ak, kur bepasislėps iki mėlynųjų būdelių nespėsiantys nueiti sočiai alaus atsigėrę Klaipėdos švenčių sveteliai!..).
Kas, kaip ir kodėl vyksta Turgaus gatvės tryliktajame name klausiame Architektūros ir urbanistikos skyriaus viršininko Almanto Mureikos.
"Šio projekto autorius architektas Saulius Manomaitis kai rėžia, tai iš peties,"- juokavo ponas Mureika. "Dažnai pasitaikanti - ir įgyvendinama - jo projektų idėja - apjungti du aukštus. Geras pavyzdys - "Cronus" (buvusi "Margirio") parduotuvė Vytauto gatvėje, kur viskas ryžtingai padaryta. Manau, kad dėl Turgaus 13 fasado kils diskusijų: ar tinka tai senamiesčiui? Man atrodo, kad reikia daryti kažką naujo, priimti ryžtingus sprendimus, o juos įgyvendinus - diskutuoti, kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų. Žinia, kai drąsios mintys jau įgyvendintos, diskusijos nieko nebepakeis, bet dabar vykstančios "popierinės" diskusijos irgi ne visada naudos duoda.
Ne visi itin ryžtingi ir net drastiški sprendiniai, pavyzdžiui, "išpjauti" namo kampą ir "pakabinti" likusius aukštus ant konsolių (buvo siūlyta taip atnaujinti vieną parduotuvę netoli senojo turgaus) yra priimtini. Šiuo - Turgaus 13 - atveju, manau, drąsus sprendimas senamiestyje tikrai nebus blogai. Juk nebūtina atstatinėti "vienas prie vieno", viską, ką prieš kokį šimtą metų buvo suplanavęs tų laikų architektas. Juk esama duomenų, kad ir tada kas dvidešimt trisdešimt metų vykdavo rekonstrukcijos, ir toli gražu ne visada būdavo absoliučiai viskas atstatoma: tai angas užmūrydavo, tai atvirkščiai - iškirsdavo... Tarkim, prieš penkias dešimtis metų buvo madoj metalo kolonos. Tai ką, rekonstruojant pastatus jas visas atstatinėti? O nauja kas sukurs? Žinia, galima sakyti: nauja kurkite naujuose rajonuose, tačiau tai jau savaime vyksta.
Su paveldo specialistais tenka pasiginčyti: jeigu atstatinėti, tai kokį amžių? Yra tokių senųjų objektų, kurie stovėjo tuometiniame priemiestyje ir jų architektūra atitinkamai priemiestiška, vos ne kaimiška. Maži vienaaukščiai pastatėliai, tvarteliai, malkinės,- negi dabar visus tuos priemesčio architektūros "šedevrus" atstatinėti ten, kur šiuo metu miesto centras? Reikia ieškoti kompromiso. Tiesa, grįžtant prie pono Manomaičio projekto, tokios restauracijos kompromisu nepavadinsi"- šyptelėjo A. Mureika.
Kad projektas labai įdomus ir neįprastas pripažino ir rekonstrukciją atliekančios UAB "Kelmeda" atstovė ponia Lina. Pasak jos, darbai bus baigti šį mėnesį, ir jau greitai čia įsikursianti naujoji parduotuvė "Cronus" pakvies pirkėjus. Pasiteiravom, ar gyventojai nebūkštavo, kad išgriovus beveik visas pertvaras namas "susitūpsiąs". "Kaimynai buvo perspėti, susipažinę su projektu, be to, apdrausti, jei kas atsitiktų,"- sakė ponia Lina. "Galų gale, juk ne statybininkai patys sugalvojo tokią pirmojo aukšto bei rūsio rekonstrukciją. Jei konstruktoriai paskaičiavo, kad atlaikys, - vadinasi, atlaikys".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą