Premjerą pavaduojantis ūkio ministras Evaldas Gustas po pasitarimo Vyriausybėje pirmadienį pranešė, kad priimtas protokolinis sprendimas, įpareigojantis ministerijas ir įvairias institucijas parengti veiksmų planą, kaip elgtis Rusijos sankcijų laikotarpiu. Pasak jo, visus pasiūlymus apibendrins Ūkio ministerija.
„Priėmėme protokolinį sprendimą su tam tikrais pavedimais. Tai yra, visos susijusios institucijos turi teikti Ūkio ministerijai naujas priemones, kurios bus taikomos ekonominių sankcijų metu, Ūkio ministerija turi apibendrinti šitas priemones ir pateikti veiksmų planą Vyriausybės pasitarimui. Finansų ministerija kartu su Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijomis įpareigota įvertinti galimas ekonomines pasekmes ir praradimus dėl Rusijos taikomų sankcijų ir paruošti kreipimąsi dėl galimų nuostolių atlyginimo“, - pirmadienį po pasitarimo žurnalistams sakė E.Gustas.
Anot jo, apibendrintą veiksmų planą Ūkio ministerija Vyriausybei turės pateikti kitą savaitę.
„Užsienio reikalų minsiterija yra įpareigota palaikyti kai kurių Europos šalių iniciatyvas sušaukti neeilinę Žemės ūkio tarybą ir taip pat prisijungti prie iniciatyvos paankstinti Bendrųjų reikalų tarybos posėdį. Taip pat yra paprašyta Muitinės departamento teikti operatyvią informaciją apie dvišalę prekybą su Rusija, nes Mutinės departamentas gauna šiuos duomenis gerokai anksčiau, nei Statistikos departamentas ir tai padės greičiau reaguoti į susidariusią situaciją“, - aiškino ūkio ministras.
Jis teigė, kad taip pat būtų galima siekti prekybos sutarčių su trečiosiomis šalimis, į kurias būtų galima gabenti Lietuvišką produkciją.
„Užsienio ministerijos veikla - suaktyvinti derybas dėl dvišalių sutarčių pasirašymo su trečiosiomis šalimis, iš kurių mes galime reeksportuoti produkciją arba importuoti savo produkciją. Susisiekimo ministerija gali taip pat tartis su trečiosiomis šalimis“, - sakė E.Gustas.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį žurnalistams sakė, kad taip pat siekiant padėti perdirbėjams, planuojama vykdyti intervencinius pirkimus - Lietuva supirktų negendančią produkciją ir ją sandėliuotų, o vėliau - parduotų.
„Pasirašiau laišką Europos Komisijai ir prašome leidimų dėl intervencinių supirkimų, nes Europos Komisija turi leisti, manau, kad ir kitos valstybės to prašys. (...) Jeigu būtų toks leidimas, valstybė iš savo lėšų supirktų tam tikrą kiekį produkcijos, tos, kurią galima laikyti, sandėliuoti. Aš šneku apie pieno miltelius, sviestą, fermentuotus sūrius - tą produkciją, kuri negenda“, - teigė V.Baltraitienė.
Anot jos, kol kas svarstoma kuo greičiau įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą - tokiu atveju galvijieną Lietuva galėtų gabenti į musulmoniškas šalis ir Izraelį.
„Kažkokių teisės aktų priimti papildomų nereikia, kol kas kalbame tik apie ritualinio skerdimo paleidimą. Žinome, kad Izraelis iš karto galėtų pirkti galvijieną, jei būtų vykdomas ritualinis skerdimas“, - aiškino ministrė.
Pasak jos, sunkiausias laikotarpis Lietuvos įmonėms bus šių metų ruduo - jeigu per šį laikotarpį bendrovėms pavyks pagelbėti, vėliau situacija normalizuosis.
Anot E.Gusto, Finansų ministerija kitą savaitę turi pateikti preliminarius skaičiavimus apie negautas pajamas dėl sankcijų, o ekonomines prognozes pateiks rugsėjo pradžioje.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą