Progresiniai mokesčiai tik rinkėjų simpatijoms sukelti?

Vienas kitas euras prie pensijos, pora dešimčių prie minimalios algos, sotesnis gyvenimas mokytojams, kultūros, socialiniams darbuotojams. Ir už visą tai reikia dėkoti rinkimams. Artėjant jiems, politikai tampa itin supratingi tautos vargams, o jautrumas ir socialinis teisingumas liejasi per kraštus. Štai, kad ir socialdemokratai darsyk užsimojo gelbėti mažiausiai uždirbančius ir tam iš stalčiaus vėl ištraukė progresinius mokesčius, kuriuos siūlo prieš kiekvienus rinkimus, tačiau, jei juos laimi, projektą vėl sudeda į stalčių, o jei pralaimi – idėją numarina laimėjusieji.

Keista, kad partijos vicepirmininkas juos stumia, o premjeras sako, kad jų nereikia, nors gegužės mėnesį pats žadėjo, jog progresinių mokesčių idėja bus atgaivinta diskusijoms ir, tik gavus pritarimą, bus imtasi įstatymų pataisų. Diskusijų nebuvo, pritarimo nėra, įstatymui po pateikimo pritarta.

Beje, Seimo pirmininko atlyginimas per metus yra kiek daugiau nei 40 tūkst. 400 eurų, jo pirmojo pavaduotojo viršija 36 tūkst., o kitų pavaduotojų – 35 tūkst. eurų, eilinio parlamentaro – beveik 30 tūkst. 400 eurų. Taigi, visi be išimčių tautos išrinktieji turės mokėti padidintus mokesčius. Štai kodėl mintis, kad tai tik socialdemokratų noras sukelti teisingumo trokštančių rinkėjų simpatijas, atrodo labai tikroviška.

Šį kartą gelbėti mažiausiai uždirbančiuosius didesniais turtingųjų mokesčiais užsimojo vienas iš socialdemokratų lyderių Algirdas Sysas ir pasiūlė, o Seimas nutarė svarstyti, progresinių mokesčių galimybę Lietuvoje.

A. Sysas siūlo apmokestinti visas pajamas ir jų daliai – nuo 14 iki 36 tūkst. eurų per metus, neatskaičius mokesčių – taikyti 25 procentų tarifą, o daliai, viršijančiai 36 tūkst., 40 procentų tarifą. Tai reiškia, kad per metus gaunantis, pavyzdžiui, 16 tūkst. eurų su mokesčiais žmogus už 14 tūkstančių mokėtų dabartinį 15 procentų mokestį, o už 2 tūkst. 25 procentus.

„Galėčiau sutikti, kad galima diskutuoti apie dydžius, laikotarpį, bet gyventojų progresinis pajamų mokestis Lietuvai, kaip demokratiškai, katalikiškai vasltybei, yra būtinas. Vienas katalikybės postulatų yra: padėk sunkiai gyvenančiam, pasidalink“, – teigia Seimo Socialdemokratų frakcijos narys A. Sysas.

Tik kad dalintis nėra ką, ypač tiems, kurie per mėnesį su mokesčiais uždirba kiek mažiau nei 1200 eurų, tokį atlyginimą gaunančių Lietuvoje apie 90 procentų. Pavyzdžiui, Vokietijoje daugiau nei 14 tūkst. eurų per metus uždirbantis žmogus, paprastai skaičiuojant, net negautų minimalios algos, o Lietuvoje, A. Syso skaičiavimais, tokią sumą gaunantis dirbantysis jau turtingas ir privalo paremti dar mažiau uždirbančius.

Sakoma, kad gyvenime neišvengsi dviejų dalykų – mirties ir mokesčių. O pastarųjų lietuviai sumoka ne tiek jau ir mažai. Dalį savo užmokesčio lietuvis atiduoda „Sodrai“ – 3 procentus, dar 6 proc. atsiskaičiuoja privalomasis sveikatos draudimas ir net 15 proc. skiriama gyventojų pajamų mokesčiui. Jau dabar Lietuvos dirbantiesiems tenka viena didžiausių mokesčių naštų darbo jėgai ES šalyse. Europos Komisijos duomenimis, 2013-iais didžiausi darbo mokesčiai buvo Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lietuva nuo jų atsiliko labai nedaug.

„Galim lengvai įsivaizduoti šeimą, kur vienas dirbantis asmuo, pavyzdžiui, uždirba 20 tūkst. eurų per metus, bet jis tuo pačiu metu išlaiko sutuoktinį/sutuoktinę, kuris prižiūri tris nepilnamečius vaikus. Tai ar tokia šeima, gaunanti 20 tūks eurų per metus – arba po mokesčių 1300 eurų – per mėnesį jau yra laikoma labai pasiturinčia ir ją reikėtų apmokestinti papildomais mokesčiais? Na, visiškas absurdas“, – tikina „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tokios pačios nuomonės ir Lietuvos pramoninkų konfederacija. Esą dabar siūlomų progresinių mokesčių modelis nesumažintų mokesčių naštos mažiau uždirbantiems, o ją padidintų vidurinei klasei ir šeimoms, kuriose yra tik vienas dirbantysis. Pramoninkų nuomone, sudėtingesnė apmokestinimo sistema ne tik augintų Lietuvos mokesčių administravimo sąnaudas, bet ir sumažintų valstybės konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

„Galėtų turėti neigiamą kitą šalutinį efektą – būtų mažiau investicijų į gerai apmokamas darbo vietas, būtų mažiau kuriama darbo vietų, galbūt kai kurios įmonės nuspręstų pasitraukti ir vykdyti veiklą kitose Baltijos šalyse“, – sako N. Mačiulis.

Užsienio valstybės taiko didesnį mokesčio tarifą uždirbantiems pusę milijono ir daugiau, kitaip tariant, jie nukreipti į turtingąją klasę, o ne atvirkščiai – į viduriniąją, kuri Lietuvoje ir taip nėra pati stipriausia. Nereikia ir pamiršti, kad politikai, kalbantys apie progresinius mokesčius, nepasako, kad šalys, kurios juos taiko, yra nustačiusios „Sodros“ mokesčio lubas, Lietuvoje tokios lubos nustatytos tik išmokoms: bedarbio, motinystės. Esą minimalų atlyginimą gaunantys didesnę naudą pajustų ne iš progresinių mokesčių, o jei galėtų mokėti minimalų gyventojų pajamų mokestį, būtų nustatytos „Sodros“ lubos, sumažėtų šešėlinė ekonomika. A. Syso siūlymų nepalaiko ne tik opozicija, bet ir premjeras, socialdemokratų pirmininkas. Nors keista, kad jo partijos bičiulis apskritai registruoja tokį įstatymą, kai pats premjeras nepritaria.

„Mes ir dabar progresyvumą taikom didindami NPD. Kaip žinote, iki 200 eurų nuo 166 eurų tie, kurie gauna mažiausias pajamas, kurių pajamos nesiekia tūkstančio eurų, kažkur 937 eurų. Taip pat didiname NPD už kiekvieną vaiką nuo 60 iki 120 eurų, tai čia ir yra progresinė sistema“, – tvirtina ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Jokios logikos neišlaikantis dalykas. Aš suprantu, kad mūsų pragyvenimo lygis nėra toksai aukštas, tai mes dabar imkim ir dar labiau įspauskim su tokiomis priemonėmis“, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Stasys Šedbaras.

Jeigu Seimas pritartų progresiniams mokesčiams, neabejojama, kad tai paskatintų vienus žmones mažiau dirbti, kitus – slėpti mokesčius, reiškia – dar labiau didėtų šešėlis. O kur dar pavojus atbaidyti užsienio investuotojus, kurie jau dabar pabrėžia, kad mūsų šalyje mokesčių našta darbo jėgai nėra palanki verslui.

Politologai įsitikinę, siūlomų progresinių mokesčių įstatymo tikslas – ne rimtai apie tokius mokesčius kalbėti, o socialdemokratų noras sukelti teisingumo ištroškusių rinkėjų simpatijas, t. y. užsiimti vargšų gynėjo poziciją.

„Ši vyriausybė stipriai remia Darbo kodekso permainas, kurios visuomenei yra matomoms kaip gana neliberalios ir anaiptol ne socialistinės. Darbo partija stipriai eskaluoja atlyginimų didinimą ir tokiu būdu bando apeliuoti į socialinį teisingumą, taigi socialdemokratai atrodo vos ne kažkokie kapitalizmo baronai ir dėl to labai naudinga artėjant rinkimams taip pat išsikelti teisingumo vėliavą, kad ir kokia ji dabar būtų skylėta dėl to įstatymo problemų“, – aiškina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.

Seime atsidūręs įstatymas pirmąją kliūtį įveikė 33-ųjų parlamentarų pritarimu – didžioji dalis jį palaikiusiųjų – socialdemokratai bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai. Už svarbų ir nemažą dalį dirbančiųjų liečiantį įstatymą balsuota vakarop, kai salėje tebuvo vos 42 parlamentarai. O gal tai kaip tik leidžia tikėtis sveiko proto būsimuose svarstymuose?