Raimundas KLIONAUSKAS

Verslininko anketa

UAB "Pamario apdaila" direktorius

Kaip nusprendėte įkurti statybų įmonę?

"Pamario apdaila", kuriai kovo 8-ąją sukako dveji metai, gimė iš statybų bendrovės "Flagita". Ten dirbau vyriausiuoju inžinieriumi ir buvau vienas iš akcininkų, o kai įmonė bankrutavo, aš su dalimi žmonių išėjau, ir atsirado "Pamario apdaila". Iš pradžių darbuotis buvo nelengva, nes pirmuosius metus trukdė "Flagitos" šleifas - tiekėjai reikalavo išankstinio apmokėjimo, buvo nepasitikėjimas. Dabar jau viskas kitaip, mumis jau pasitikima. Statyba šiandien - geras verslas, nors sunkus. Yra žmonių, kurie kažkada kepė bandeles, o šiandien sukasi statybų versle.

Ar taip yra todėl, kad niša neužpildyta?

Ne, rinka yra pilna. Yra rimtų įmonių, kurios jau seniai rinkoje, ir dabar prasimušti prekiaujant, pavyzdžiui, dažais ar kokiais nors naujais blokeliais yra labai sunku.

Statybų bendrovės, ir ne tik jos, skundžiasi darbuotojų trūkumu.

Didelė dalis darbininkų - Airijoje ar Anglijoje, todėl didesnis apkrovimas šiandien tenka vykdytojams, darbų vadovams. Anksčiau dirbdavo labai įgudę žmonės, kurie savo darbą puikiai išmanė - reikėdavo patikrinti tik galutinį rezultatą. Šiandien vykdytojas, be to, kad tvarko visus popierius, sąmatas, aktus, turi ir papildomą krūvį - kištis į darbo procesą ir tikrinti, kad kurioje nors grandyje nebūtų broko. Ateina jauni žmonės, kurie galbūt moka dirbti darbą, bet dar neturi įgūdžių. Ir vinį įkalti nėra taip paprasta - reikia žinoti kaip. Beje, dalis emigrantų jau grįžta - vieni dėl šeimų, kiti apgauti.

Kai buvo žmonių, nebuvo pinigų, konkurencija buvo arši. Tekdavo mažinti sąmatas išsirengiant beveik iki nuogumo, kad tik gautum objektą, o žmonių net už durų stovėjo, jei mokėjai normalų atlyginimą. Dabar konkurencijos nėra - darbų krūvos, statybos ant kiekvieno kampo. Tenka apskaičiuoti galimybes ir rinktis objektus.

Yra tekę dirbti su danais, švedais. Anksčiau stebėdavomės, kad pas juos konkurencijos viduje nėra, tik išorėje, dėl didelių projektų. Dabar jau viskas aišku. Vis dėlto taip turėtų tęstis dar penkerius šešerius metus, o paskui rinka stabilizuosis, statybų sumažės. Tie, kurie kepė bandeles, vėl eis jas kepti.

Statybų srityje sukatės visą gyvenimą?

Esu inžinierius statybininkas, 1982 metais baigiau tuometinį VISI. Mano seneliai, tėvai, žmona ir vaikai taip pat dirba su statybomis arba projektavimu susijusį darbą. Man galbūt nereikėjo labai rinktis - nuo kokios 8 klasės pasakiau, kad būsiu statybininkas. Aišku, mama kalbino - mokyklą gerai baigei, gal gydytoju, ar į Ekonomikos fakultetą. Net nesusimąstau, kad galėjau dirbti kur nors kitur.

Tikriausiai kaip įmonės vadovui jums tenka daugiau administracinio darbo?

Tenka, bet įmonė nėra tokia didelė - administraciniai reikalai gali būti sutvarkomi ir po darbo. Su vyriausiuoju inžinieriumi esame pasidaliję objektus. Gal ir negerai, gal direktorius turėtų būti atsiribojęs nuo gamybos ir sekti finansus, bet vien to nenorėčiau. Kol kas dar galima spėti ir viena, ir kita.

Kaip leidžiate laisvalaikį?

Šventas dalykas yra savaitgaliais važiuoti į žvejybą. Šiuo pomėgiu užkrėčiau ir įmonę - visi administracijos vyrai, net niekada nežvejoję, dabar patys savarankiškai, meškerių ir amunicijos prisipirkę, važiuoja žvejoti. Statybininkų dieną visa įmonė švenčia su meškerėmis ant upės kranto. Klaipėdos žvejai esame susibūrę ir į klubą, o aš esu pirmininkas.

Kalbino Giedrė NORVILAITĖ