Rima PETRAUSKYTĖ - UAB "Mango turas" direktorė

Rima PETRAUSKYTĖ - UAB "Mango turas" direktorė

Dažniausiai viskas prasideda sutikus reikiamus žmones su tinkamu pasiūlymu. Taip buvo ir mums. Susipažinome su žmonėmis iš užsienio turizmo įmonės, radome bendrą kalbą. Jie suprato, kad mes galime organizuoti keliones. Norime pasiūlyti atostogauti taip, kaip atostogautų buvusios grupės "Mango" merginos. Mintis pabandyti kilo ir dėl to, kad ne taip jau retai pasitaiko, kai išvažiavę į kokią nors lietuvių pamėgtą šalį pažįstami paskambina ir sako: "Žinai, sumokėjau pinigus už 5 žvaigždučių viešbutį, o čia toks š..." Norėtume sugriauti supratimą, kad lietuviui nereikia gražios aplinkos, kad galima netesėti jam duotų pažadų. Mes siūlome tai, ką esame išbandžiusios pačios - patikriname viešbučius, maršrutus. Geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas, todėl nenorime vos pradėjusios gyvuoti - biurą atidarėme balandžio 10 dieną - sulaukti negerų atsiliepimų.

Jūsų planuose - tik kelionės į Ibicą, ar bus ir daugiau pasiūlymų?

Pirmieji žmonės su "Mango turu" į Ibicą išskrenda birželį. Ten - fantastiška. Kelionę vertinu pagal tai, ar išlaidos atitinka tai, ką gauni. Mano nuomone, šiuo atveju tikrai atitinka. Ibicoje - ne tik puikiai išplėtota turizmo infrastruktūra, nuostabus aptarnavimas, bet ir visa tai, ką geriausio sukūrė Dievas, t. y. nuostabaus grožio gamta. Vietiniams buvo gėda prisipažinti, kad pirmą kartą matau tokį žydrą vandenį, kuriam nereikia jokių "fotošopų". O jie sako: "Taip, čia geriau nei Karibuose." Tai yra jų mėgstamas posakis.

Beje, Ibica pasaulyje yra išgarsėjusi kaip jaunimo atostogų vieta. Abiturientai važiuoja ten atsipalaiduoti po įtemptos egzaminų sesijos. Liepos mėnesį norime padovanoti tokią dovaną - kelionę į Ibicą - ir geriausiems Lietuvos abiturientams. Šiuo metu apie tai kalbamės su Lietuvos mokinių parlamentu.

Taip pat planuojame pasiūlyti ir pasiplaukiojimą prabangia jachta Prancūzijos Žydrąja pakrante bei poilsį Žaliojo kyšulio salyne.

Tiesa, ir dabar yra kategorija žmonių, kurie nevažiuoja ten, kur važiuoja visi, o renkasi egzotiškesnes keliones. Jie paliudytų, kad tai nėra ženkliai brangiau. Visa esmė - nebijoti pažvelgti plačiau. Dauguma mūsų žmonių dar nesijaučia tokie saugūs, kaip užsieniečiai, jie labiau bijo eksperimentuoti ir važiuoti ten, kur dar nėra visų patikrinta.

Kokios kelionės labiausiai patinka tau pačiai?

Keliauti mėgstu, bet negaliu išbūti vienoje vietoje ilgiau kaip 4-5 dienas. Štai praėjusią savaitę skridau apžiūrėti Žydrosios pakrantės. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio aplankiau Barseloną, Monaką, Nicą, Kanus, San Tropezą... Išlipi degalinėje ir jau nebesusigaudai, kokioje esi šalyje. Man taip patinka. Neįsivaizduoju savęs 10-15 dienų gulinčios paplūdimyje. Kai su merginomis aptarinėjome kelionę į Žaliojo kyšulio salas, siūliau, kad tai būtų 7 dienų poilsis, t. y. šešios nakvynės. Kolegės Viktorija su Lina iškart sako: "Baik tu, juk čia poilsis su šeima, reikia poros savaičių."

O kokios šalys man paliko didžiausią įspūdį? Visos padaro. Vieni miestai žavi savo architektūra, kiti - žmonėmis. Dažniausiai kitose šalyse ieškai to, ko nerandi čia. Ko gero, didžiausią įspūdį man vis dėlto palieka žmonės. Žiūrėjau ir neatsižiūrėjau Kanuose į besijuokiančius, švytinčius šešiasdešimtmečius, šokančius diskotekoje. Taip, tie žmonės dirba sunkiai, bet jie ir uždirba, ir moka po to atsipalaiduoti, džiaugtis gyvenimu. Be to, jie labai stilingi, nors apsirengę gana paprastai. Pas mus parduotuvėse, ko gero, net nerastum tokių drabužių, kurių stilingumas yra būtent paprastumas.

Minėjai, kad versle esi ne naujokė.

Esu baigusi verslo vadybos studijas Klaipėdos universitete. Mama norėjo, kad dirbčiau kokį nors įprastą samdomą darbą, kaip ir visi. Bet gyvenimas susiklostė taip, kad pasibaigus "Mango" grupės gyvavimui išėjau į personalo valdymo įmonę, turėjau akcijų ir ėjau vadovaujamas pareigas. Taigi nesijaučiu visiška verslo naujokė. Žinoma, turizmas mums yra nauja sritis, tačiau visose srityse, susijusiose su "technine" puse, mums labai padeda patyrę užsienio partneriai.

Visus mūsų pasiūlymus mes "perleidžiame" per save, ir jais tikime. Per labai trumpą laiką padarėme labai daug, tačiau vis tiek reikia įdirbio. To reikalauja bet kokia veikla. Apie šios veiklos sėkmingumą tikriausiai galėsime kalbėti tik po dvejų metų. Bet metai bėga labai greitai.

O kaip dainavimas bei kiti pomėgiai? Verslas tik pradedamas, darbo daug - ar kam nors dar lieka laiko?

Iš tiesų toks jausmas, kad niekam nebėra laiko. Rytą vakarą sukasi įvairiausios su darbu susijusios mintys. Biure ir namuose turiu pasidėjusi sąsiuvinį, į kurį puolu rašyti vos tik šovus kokiai nors minčiai. Rašai, rašai, paskui perskaitai ir, žiūrėk, jau turi kokią nors gerą idėją. Galbūt tai yra ir mano minusas, kad po darbo negaliu jo pamiršti ir atsipalaiduoti. Būna, savaitgaliais susitinku su draugais, ir jie pradeda klausinėti: "Na, kaip?" Tada sakau: "Ne, ne šiandien." Reikia mokytis negalvoti vien tik apie darbą, nes perdegsi ir nebeturėsi šviežių minčių.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder