"Rokiškio sūris" - "Snoro" pelėkautuose

Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija šiuo metu turi du sąrašus įmonių, kurios „Snore“ savo pinigus prarado įsigijusios Lietuvos banko palaimintų vertybinių popierių - indėlių sertifikatų arba obligacijų. Nuostoliai labai įvairūs - nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimties milijonų litų.

Bendrovė „Rokiškio sūris“ buvo įsigijusi „Snoro“ indėlių sertifikatų už 15 mln. litų, tačiau po banko nacionalizavimo jie liko tik popieriuje.

- Po „Snoro“ nacionalizavimo jūsų įmonė šiame banke prarado didelę sumą. Susitaikėte su jų netektimi ar tikitės, kad šiuos pinigus dar kada nors susigrąžinsite? - „Respublika“ pradėjo pokalbį su vienos garsiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūrio“ vadovu Antanu TRUMPA.

- Kaip galima su tuo susitaikyti! Mes padavėme į teismą, kad būtų mums išmokėti mūsų pinigai, kuriuos atgaus „Snoras“, vienodu eiliškumu. Per teismą mes siekėme, kad būtų sulyginti visi banko kreditoriai, o ne taip, kaip yra dabar - pirma, antra, trečia eilė ir t.t.

Mūsų nuomone, pagal Lietuvos Konstituciją taip turi ir būti. Tačiau teismas „Rokiškio sūrio“ atžvilgiu nepriėmė jokio sprendimo, o kreipėsi išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. Tad dabar laukiame šio teismo išaiškinimo.

Ir jau turime Europos Komisijos parengtą projekto reglamentą šiuo klausimu - dėl bankrutavusio banko kreditorių eiliškumo. Šis reglamentas yra labai palankus mums, nes, pasirodo, kad Europos Sąjungoje tėra tik dvi valstybės - Lietuva ir Latvija, kuriose nustatomos atskiros kreditorių eilės, t.y. vieni kreditoriai padaromi gerais, o kiti - prastais.

ES mano, kad jokie kreditoriai negali turėti išimtinių teisių kitų kreditorių atžvilgiu. Bėda tik ta, kad šis reglamentas dar tik svarstomas, tam jau, regis, pritarė visos ES valstybės narės.

- Tačiau kol jūsų minimas ES reglamentas dar tik yra svarstomas, Lietuvoje galioja kita tvarka ir antrasis kreditorių eilėje yra valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, per kurią atsiskaityti su „Snoro“ indėlininkais Lietuva jau sumokėjo apie 4 mlrd. litų. Ar manote, kad po atsiskaitymo su šiuo fondu dar kas nors liks ir jums?

- Mūsų įsitikinimu, visi kreditoriai privalo turėti vienodas teises ir jokio eiliškumo čia negali būti. Todėl mes ir tikimės, kad turime galimybių atgauti visą sumą, kokią „Snoro“ banke turėjo „Rokiškio sūris“.

- „Snoro“ bankas buvo nacionalizuotas Lietuvos Respublikos vardu, tad gal valstybė pripažino, kad 15 mln. litų netektis yra įmonės nuostoliai ir pasiūlė nemokėti pelno mokesčio iš būsimo pelno?

- Ne, deja, jokių lengvatų valstybė mums netaiko. Mes jau kreipėmės į prezidentę, ministrą pirmininką, Seimą, Finansų ministeriją, kad dėl valstybinio „Snoro“ nacionalizavimo „Rokiškio sūriui“ būtų bent sumažintas pelno mokestis nuo tos sumos, kokią mes turėjome banke, - 15 mln. litų.

Gavome tik vieną atsakymą - iš Finansų ministerijos. Tas raštas prasidėjo labai gražiu, raminančiu tekstu, tad jį skaitydamas net nudžiugau, kad viskas mūsų atžvilgiu išsisprendė gerai. Tačiau teksto pabaigoje mes buvome tarsi užjaučiami pranešant, kad nėra jokio teisinio pagrindo „Rokiškio sūrį“ atleisti nuo dalies pelno mokesčio tik todėl, kad mes praradome savo pinigus valstybės nacionalizuotame banke. Tikrai dar nebuvau gavęs tokios brangios užuojautos - net už 15 mln.

- Kiek pelno mokesčio per metus vidutiniškai sumoka į biudžetą „Rokiškio sūris“?

- Apie 6 mln. litų. Per metus uždirbame apie 30 mln. litų pelno, tad neprašėme sumažinti mums mokesčių nuo visos šios sumos, prašėme tik nuo 15 mln. litų, t.y. nuo tokios pelno dalies, kokios ekvivalentą turėjome „Snore“.

- Kaip suvokti tokią situaciją - valstybė iš verslo atėmė dalį pinigų, kurie buvo jos pačios nacionalizuotame banke, privačias lėšas užšaldė, tačiau nesiteikia kompensuoti tokio praradimo mokesčių lengvata?

- Deja, tačiau valstybės žmonės būtent to ir nesupranta. Juk buvo galima mus atleisti nuo dalies mokesčių šiandien, o vėliau, kai būtų atgauti „Snore“ esantys „Rokiškio sūrio“ pinigai, juk nuo jų sumokėtume visą pelno mokestį tai pačiai valstybei. Tačiau, pasirodo, kai kam kažkodėl yra patogiau, kad verslas turėtų tik savo įšaldytas lėšas uždarytame banke.

- Kam ketinote panaudoti 15 mln. litų, kuriuos trumpam idėjote į „Snoro“ vertybinius popierius?

- Šias lėšas kaupėme dideliam naujausiomis technologijomis paremtam gamybos projektui su viena labai stambia pasauline įmone ir tuos 15 mln. litų turėjome laikyti atskiroje „Snoro“ sąskaitoje kaip įrodymą, kad turime reikalingas lėšas planuojamoms investicijoms.

Deja, dėl „Snoro“ nacionalizavimo projektas turėjo būti atidėtas dabar nežinomam laikotarpiui, mūsų partneris kol kas dar laukia, kuo čia viskas baigsis, ar verta dirbti su mumis. Tokia situacija juk atitinkamai parodo ir padėtį Lietuvoje, ir investicinę aplinką mūsų krašte.

- Kaip manote, kiek gali trukti jūsų lėšų įšaldymas „Snoro“ sąskaitose?

- Dar dirbant praėjusios kadencijos Seimui keli šio banko kreditoriai organizavo parašų rinkimo akciją, kurios tikslas buvo pakeisti Įmonių bankroto įstatymą, kad neliktų to kreditorių eiliškumo. Norėjome surinkti 50 tūkst. parašų, kurie įgalioja Seimą svarstyti siūlomą įstatymo pataisą.

„Rokiškio sūris“ savo parašų dalį surinko, kiti kreditoriai - taip pat, tačiau atsirado ir tokių, kurie tų parašų nesurinko. Sklandė kalbos, kad kai kam buvo nurodyta jų ir nesurinkti, kad įstatymo pataisos siūlymas nebūtų įregistruotas ir niekas šioje situacijoje nesikeistų. Kalbama, kad spaudimas buvo iš valdžios pusės, yra kažkokios jėgos, kurios nenori tokių permainų.

Bet jeigu taip yra iš tiesų, man labai keista - kodėl? Juk uždarytame „Snore“ yra sudėti ne tik tie valstybės milijardai, kuriais buvo atsiskaityta išmokant apdraustas indėlių sumas, bet ir valstybės įmonių, savivaldybių, policijos, įvairių organizacijų pinigai. Juk akivaizdu, kad juos laikyti įšaldytus niekam neapsimoka, o gal kažkam ir apsimoka? Bet tai - tik spėlionės, o kokia yra tikra situacija, niekas juk nežino.

Dabar dedame viltis į naujos sudėties Seimą, jis šią situaciją juk galėtų pakeisti vos per vieną dieną priėmęs atitinkamas pataisas. Nereikėtų net Konstitucinio Teismo įsikišimo, kuris, mano nuomone, matyt, irgi lauks bei atsižvelgs į jau minėtą EK reglamentą dėl kreditorius diskriminuojančio eiliškumo.

- „Snoro“ bankroto administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper) komanda jau išleido savo veiklai daugiau nei 6 kartus didesnę sumą, nei „Rokiškio sūrio“ turėto indėlių sertifikato kaina?

- Visos šios situacijos painumą išties dar labiau painioja ir absoliuti nežinia, kuri tvyro „Snoro“ bankroto administratoriaus komandoje, tikrai įspūdingai leidžiančioje banko lėšas konsultantų paslaugoms.

Bandžiau aš susitikti su pačiu N.Kuperiu, atvykau į Vilnių, tačiau bankroto administratorius galbūt neturėjo tam laiko, o gal dėl kitų priežasčių manęs nepriėmė. Patekau tik pas N.Kuperio pavaduotoją, anglą. Prašnekėjau apie dvi valandas, tačiau tas kalbėjimas buvo kaip su dangumi - jokios informacijos, jokių žinių.

„Rokiškio sūris“ labai norėjo patekti ir į banko Kreditorių komiteto sudėtį, tačiau, regis, ten irgi viskas sureguliuota iš viršaus - mūsų nepriėmė.

Vakar Londono Vestminsterio magistratų teisme turėjo būti nagrinėjama buvusių pagrindinių „Snoro“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko byla dėl jų perdavimo Lietuvai pagal mūsų valstybės išduotą Europos arešto orderį. Tačiau pranešus, kad pasikeitė R.Baranauską ginantis teisininkas ir jis nėra iki galo susipažinęs su bylos medžiaga, Londono teismas nusprendė teisminių ginčų kol kas nerengti, tad bylos nagrinėjimas atidėtas iki liepos 8 dienos.