Saulės jėgainių bumas – popierinis

Energetikos ministerija nuo prašymų išduoti šios veiklos leidimus lavinos bando gintis, ragindama verslininkus nelaidyti pinigų tarpininkams, žadantiems greitesnį leidimų gavimą, informuoja LRT televizijos laida „Šiandien“.

Pagal pernai metų pabaigoje Energetikos ministeriją užplūdusių prašymų leisti verstis saulės energijos gamyba laviną galima manyti, kad nuo šiol Lietuvoje bus nebe 900 saulėtų valandų per metus, kaip skaičiuota anksčiau, o saulelė švies dieną ir naktį nenusileisdama. Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatymu įteisinus galimybę mažoms – iki 30 kilovatų galingumo – saulės jėgainėms gaminti energiją ir plėstis be apribojimų, prašymai leisti verstis šia veiklos rūšimi pasipylė kaip grybai po lietaus. Norą gaminti elektrą saulės jėgainėse pernai pareiškė daugiau kaip 7000 įmonių ar pavienių asmenų.

„Šio verslo suaktyvėjimas prasidėjo metų viduryje, tačiau paskutiniaisiais metų mėnesiais gauta ypatingai daug prašymų. Jau gruodžio pradžioje ministerija buvo išdavusi beveik 5 tūkstančius leidimų plėtoti mažąsias saulės elektrines“, – teigia Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Viktorija Sankauskaitė.

„Tai yra popierinis bumas, nes skelbiama, kad yra daug norinčių gauti leidimus plėtrai, jau pakankami daug išduota leidimų. Bet, kai pasižiūrim, kiek yra realiai pastatyta elektrinių ir kiek jų veikia, tai matome labai didelį atotrūkį. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį nebuvo pastatyta net 20 naujų elektrinių 

Anot ministerijos atstovės, imtis šio verslo būtent praeitų metų pabaigoje naujokus, ko gero, traukė pernai galioję didesni saulės energijos supirkimo tarifai ir stipriai atpigusi saulės elektrinių įranga. Pernai įregistruotų saulės jėgainių energija turi būti superkama po 1 litą 44 centus, šiemet tarifas mažėja beveik 10 centų.

Išaugus jėgainių steigimo bumui, atsirado ir tarpininkų, besisiūlančių paspartinti leidimų gavimo procesą.

„Be abejo, pastebime tendenciją, kad prašymų rengimas tapo konsultacine paslauga. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad visi gauti prašymai nagrinėjami bendra tvarka, jokių palengvinimo sąlygų nėra atskiriems juridiniams ar fiziniams asmenims“, – sako Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja.

Visų rūšių atsinaujinančios energijos gamintojus vienijanti asociacija labai abejoja, ar visi norintieji gaminti pastaruoju metu visokeriopai skatintą saulės energiją rimtai imsis veiklos.

„Tai yra popierinis bumas, nes skelbiama, kad yra daug norinčių gauti leidimus plėtrai, jau pakankamai daug išduota leidimų. Bet, kai pasižiūrim, kiek yra realiai pastatyta elektrinių ir kiek jų veikia, tai matome labai didelį atotrūkį. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį nebuvo pastatyta net 20 naujų elektrinių“, – pastebi Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos laikinasis prezidentas Laimontas Dapšys.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 130 įvairios galios saulės elektrinių, kurios gamina tik 6,5 megavatų elektros – vos kelias dešimtąsias procento visos šalyje gaminamos energijos.

Dažniausiai – tai pavienių asmenų ar įmonių ant pastatų stogų sumontuoti kolektoriai, kurių energija naudojama savoms reikmėms. Tačiau rinkoje mažųjų saulės jėgainių energija turi išskirtines sąlygas – ji superkama ne per aukcionus, neribojama ir elektrinių galios plėtra.

Norėdama suvaldyti padėtį, kad vėliau pernelyg daug viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžeto nereikėtų skirti brangiai saulės energijai supirkti, Energetikos ministerija žada siūlyti keisti Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymą, kad ir mažosioms saulės elektrinėms būtų taikomi apribojimai. Šios energijos gamintojai dėl vis pingančios saulės energijos gamybos įrangos patys siūlo dažniau keisti ir saulės energijos supirkimo tarifus.