Sausio 1-oji taps tikru išbandymu

Auga šešėlis

Ar tik nebus politikai patys sau bei visiems gyventojams padarę meškos paslaugą, staiga pakėlę alkoholio kainas, tikėdamiesi, kad per dieną šalyje ims ir sumažės jo vartojimas. Šią savaitę jau paskelbta - trejus metus nuosekliai mažėjęs šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje vėl ėmė didėti. Šiemet jis sudarė 24 proc., tai 2 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliktos visuomenės apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio. Tai 4 proc. daugiau nei 2015 metais, tada alkoholį nelegaliai pirkę ir vartoję pripažino 8 proc. apklaustųjų.

Be to, penktadalis žmonių sako pateisinantys nelegalaus alkoholio pirkimą ir vartojimą. „Tai yra labai rimtas signalas valdžiai. Net ir auganti ekonomika negali absorbuoti nepamatuotų valdžios sprendimų - žmonės taip reaguoja į stipriai padidėjusius akcizus ir pabrangusį alkoholį. Šešėlį labiau pateisina mažesnes pajamas gaunantys vyrai. Kai įpirkti legaliai darosi per brangu, ieškoma alternatyvų, tada ir atsiranda erdvė šešėliui. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį“, - teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Kitas alkoholio rinkoje vis labiau pastebimas reiškinys - legalus alkoholio įsigijimas ir įsivežimas iš kitų šalių. „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius metus 7 proc. gyventojų alkoholio pirko Lenkijoje, 4 proc. - Latvijoje, 2 proc. - Baltarusijoje ar Rusijoje. Pirkti alkoholio į užsienį važiuoja vis daugiau žmonių. Šalies seniūnų apklausa parodė, kad toks reiškinys paplitęs net penktadalyje seniūnijų.

„Tuomet, kai legalus alkoholis tampa brangesnis, žmonės ieško alternatyvų, viena iš jų - šešėlis, kita - legalus įsigijimas iš kaimynių šalių. Prognozės išsipildė: stipriai padidėjus apmokestinimui Lietuvoje, vis daugiau žmonių, pirkdami legalų alkoholį, mokesčius sumoka ne Lietuvoje, o kaimynėse šalyse“, - sako V.Žukauskas.

Užsidirbs kontrabandininkai

- Trejus metus mažėjęs šešėlis stipriųjų alkoholio gėrimų rinkoje šiemet vėl ėmė didėti. Jūsų fiksuojami taškai, kuriuose nelegaliai prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir degalais, taip pat sparčiai didėja. Tendencijos nedžiugina? - „Vakaro žinios“ paklausė „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio.

- Tendencijos nedžiugina ne tik dėl duomenų iš mūsų svetainės, bet ir iš kitų rinkos stebėjimų. Matome, kad šešėlinei prekybai šiuo metu suteiktas papildomas pagreitis. Tiek tabako gaminių, tiek alkoholinių gėrimų srityje kontrabandininkams suteikiama tarsi papildoma premija, nes jie pagal rinkos kainą jau gali nustatyti didesnę kainą ir savo prekei. Tad pabrangus legaliai prekei, mes suteikiame daugiau galimybių užsidirbti kontrabandininkams.

- Ar tai reiškia, kad jau dabar matyti, kad pirmieji kovos su alkoholio vartojimu ginklai nepasiteisino?

- Kol kas taip drąsiai teigti niekas nedrįs, nes nėra akivaizdžių požymių, kurie tai įrodytų. Nes juk visuomet galime sakyti, kad šešėlio statistikos iš viso nėra, nes jo tiksliai nustatyti neįmanoma. Juk kontrabandininkai neužpildo jokių deklaracijų Statistikos departamentui, tad patikimų duomenų tiesiog nėra iš kur paimti. O remtis nepatikimais duomenimis negerai, nes kiekvienas gali juos užginčyti. Tad visi baudimo priemonių kritikai, tokie kaip mes, atrodo labai nerimtai valdžios akyse, nes esą nėra kuo remtis. Padėtis yra netolygi. Niekas nėra padaręs patikimų tyrimų dėl šešėlio dydžio, jis nebent gali būti išskaičiuojamas pagal šalutinius požymius.

- Tarsi atimama galimybė diskutuoti ir lieka vienintelė nuomonė, kad draudimai - geriausias kelias kovoti su alkoholizmu?

- Draudimų šalininkai sako, kad padidinus akcizą galima atpratinti jaunimą gerti. Bet tai visiška netiesa. Jaunam žmogui finansiniai klausimai tikrai nėra aktualūs ir jei jis norės paragauti alkoholio, jis ras būdą jo paragauti, nesvarbu, tai kainuos 3 eurus ar 30 eurų. Jam to butelio alaus gal net pirkti nereikės, nes jį pavaišins vyresnis draugas. Tai klausimai, kurie visai nėra finansinio pobūdžio.

Aš apskritai esu prieš alkoholį ir kvaišalus, man net ta frazė „saikingas vartojimas“ šiek tiek nepatinka. Mes pasakome „saikingai“, tarsi tai taptų argumentu. Griežto draudimo šalininkai mano, kad ir saikingo vartojimo nėra. Ir jei mes tokių frazių nevartotume, ko gero, ir diskursas būtų protingesnis, nebūtų prie ko prisikabinti, esą taip kalbant jaunimas pratinamas vartoti saikingai, o tada iš kas dešimto saikingo vartojimo tampama vergais.

Marijus BALČIŪNAS, Reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ įkūrėjas ir vadovas:

Žmonės tampa priklausomi dėl daug įvairių priežasčių: kažkam gyvenime nutiko nelaimė, kažkas išgyvena sudėtingą periodą, kažkas gyvena nusivylęs savo šalyje, kažkas gyvena pasiturimai, bet turi vaikystės traumų ir nejaučia pasitenkinimo savo gyvenimu, todėl sprendimų ieško alkoholyje arba kvaišaluose. Tą beviltiškumo jausmą sustiprina šalies ir žmonių ekonominės problemos, užimtumo klausimai, nedarbas. Kitaip sakant, laimingas žmogus, greičiausiai, netaps priklausomas. Laimingas žmogus jaučia pasitenkinimą sporte, savo pomėgiuose, šeimoje, jam nebereikia pasitenkinimo ieškoti kvaišaluose.

Esu įsitikinęs, kad politikams sprendžiant šias žmones užgulusias socialines problemas ir alkoholio bei kvaišalų vartojimo klausimai lengviau spręstųsi savaime. Žmonėms reikia suteikti galimybę save realizuoti. Šiandien jie turi išsilavinimus, bet negali rasti gerai apmokamo darbo. Žmogus, turintis specialybę, priverstas dirbti už minimalų atlyginimą ir tai žemina žmogaus orumą. Toks gyvenimas žmones nuvilia, tuomet jie pradeda daryti neadekvačius sprendimus, ieškoti paguodos.

Nežinau, ar žmonės ims mažiau gerti įsigaliojus naujoms įstatymo pataisoms, nes reikia ne tik griežtinti kontrolę, bet ir kalbėti apie tai su žmonėmis, juos šviesti. Ir tik aktyviai dirbant po kurio laiko galbūt sumažės alkoholio vartojimas. Lietuvoje šiuo metu ir narkotikai yra draudžiami, bet jie pardavinėjami, o žmonės juos vartoja. Mūsų reabilitacijos centras, kasmet organizuodamas akcijas Vilniaus Kirtimų tabore, visuomet kreipiasi į politikus, tačiau nė vienas iš jų neatvyksta į jas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“