Jeigu Vakarų laivų gamykloje (VLG) staiga sumanytų įsidarbinti 200 kvalifikuotų specialistų, visi jie iškart būtų priimti išskėstomis rankomis. Tačiau dėl nedarbo nuolatos verkšlenantys lietuviai ieško kitos veiklos arba išvyksta į kitas ES šalis.
Estijos koncerno „BLRT Grupp” valdoma VLG – viena didžiausių šalies darbdavių. Čia darbuojasi beveik 2000 specialistų, tarp jų – 600 inžinierių. Vidutinis įmonės darbuotojų užmokestis – 4000 litų. Bet ir tokie pinigai nevilioja lietuvių, ieškančių laimės svetur: trūksta kvalifikuotų laivų korpusų montuotojų, suvirintojų.
Išplasnojo anapus Baltijos
„Nebeužtenka gerų darbuotojų, nors laivų remontininkus rengia Klaipėdoje veikianti profesinė mokykla. Šiuo metu galėtume priimti į darbą apie 200–250 specialistų, kad ir užsieniečių, tačiau ir jie prie gamyklos vartų nestovi“, – kalbėjo VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Prieš septynerius metus laivų korpusų montuotojai ir suvirintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, suvilioti didesnio uždarbio, masiškai patraukė į Skandinavijos kraštus. Atvykėliai darbininkai atgaivino jau pradėjusią merdėti Norvegijos, Švedijos, Suomijos laivų statybos ir remonto pramonę.
Eksportuoja specialistus
Lietuvoje ir kitose šalyse pastaraisiais metais atsirado gausybė įmonių, kurios skelbiasi statančios ir remontuojančios laivus, o iš tikrųjų nutekina darbo jėgą į Skandinavijos valstybes.
Kai kurios jų parūpina darbo leidimus Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Moldovos piliečiams tik tam, kad kuo greičiau išsiųstų juos darbuotis į Skandinavijos laivų statyklas.
Darbininkus po Europą stumdančių įmonių tikslas – pelnytis verbuojant paklausių profesijų specialistus. Su jais pasirašomose sutartyse dažniausiai nurodomas tik minimalus darbo užmokestis. Nugabentiems į kitas šalis žmonėms prie algų pridedami dienpinigiai, komandiruotpinigiai, už kuriuos Lietuvoje jokie socialiniai mokesčiai neskaičiuojami.
Toks procesas – lyg šešėlinis darbo jėgos eksportas.
A.Šileika įsitikinęs, jog šešėlinė veikla iškreipia Lietuvos darbo rinką, skatina nesąžiningą konkurenciją ir skurdina valstybę.
Ne tik VLG, bet kitos laivų statyklos susiduria su paradoksais.
Antai vienas Norvegijos verslininkas, sumanęs pastatyti laivą Lenkijoje, sunerimo, kai įmonė pristigo suvirintojų ir korpusų montuotojų. Bet išeitis buvo rasta – užsakymą įvykdė iš Norvegijos į gimtinę skubiai atgabenti lenkų darbininkai.
Giria tiktai kinus
Šiuo metu VLG dirba 77 specialistai iš užsienio šalių – korpusų montuotojai ir suvirintojai.
Prieš trejus metus, kai įmonėje buvo montuojama milžiniška plaukiojanti platforma „Wind Lift-1”, skirta vėjo jėgainėms Šiaurės jūroje statyti, ir dar trys keleiviniai keltai, čia darbavosi apie 200 svetimšalių. Tarp jų buvo ir darbininkų iš Kinijos.
Dar sovietmečiu VLG dirbo vietnamiečiai, bet jais niekas per daug nesidžiaugė. Ne itin uolūs darbininkai buvo ir juos pakeitę rumunai, bulgarai. Darbdaviai nešykšti gerų žodžių tik kinams, kurie yra darbštūs, pareigingi žmonės, bet Lietuvoje jų nėra daug.
Užsieniečiai stebimi
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vadovas Egidijus Palevičius:
„Šiuo metu Klaipėdos įmonėse darbuojasi 514 užsienio piliečių. Daugiausia darbo leidimų yra įgiję ukrainiečiai – 433. Po jų eina baltarusiai (60), rusai (10), kinai (6). Tarp jų – 201 laivų korpusų montuotojas, 143 suvirintojai, 135 tolimųjų reisų vairuotojai. Pernai darbo leidimai buvo išduoti 766 svetimšaliams specialistams.
Teikiant paraiškas dėl užsieniečių įdarbinimo Darbo biržai pateikiami reikiami dokumentai, kuriuose nurodoma jų profesinė kvalifikacija, būtinasis trejų metų darbo stažas. Rekomenduojamas minimalus mėnesio atlyginimas – 1200 litų.
Darbo leidimai išduodami 1–2 metams. Atvykėlių reikalas, kiek laiko jie norės dirbti Lietuvoje. Išvykdami jie privalo grąžinti darbo leidimus.
Darbdavių paraiškos svarstomos iki trijų mėnesių. Per tą laiką įsitikiname, kad užsieniečiams siūlomos tokios darbo vietos, į kurias nepretenduoja vietos gyventojai.
Darbo birža išvien su darbo inspektoriais tikrina užsieniečius įdarbinusias verslo įmones. Pasitaiko smulkių pažeidimų dėl darbo sutarčių sudarymo, užmokesčio, bet tokio atvejo, kad kokiam nors darbininkui reikėtų panaikinti darbo leidimą, dar nebuvo.”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą