Savi daug blogesni nei svetimi

Savi daug blogesni nei svetimi

Akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, kurios 96,13 proc. akcijų priklauso UAB VAE, o ši - šimtu procentų yra valstybės nuosavybė, rado būdą, kaip mokesčių mokėtojų bei Europos Sąjungos Struktūrinių fondų Lietuvai skirtais pinigais pamaloninti užsienio verslą už beveik 10 mln. litų.

Palepins 10 milijonų

„Lietuvos energija“ pasidžiaugė, kad pirks inžinerinės infrastruktūros projektavimo paslaugas vadinamajam Technologijų parkui Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) teritorijoje.

Plėtojant Ūkio ministerijos ir besirūpinančios viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ Kruonio pramoninio parko projektą, numatoma už 9,5 mln. litų šalia Kruonio HAE įrengti 30 hektarų ploto teritoriją, skirtą tik užsienio bendrovėms.

Iki 2013 metų pabaigos užsieniečių labui čia turėtų būti nutiestas 2,2 km apšviestas privažiavimo kelias, rekonstruota 4,5 km esamų kelių, įrengti geriamojo, gaisrinio, technologinio vandens bei nuotekų valymo ir šalinimo tinklai, vandens gręžiniai bei siurblinės, drenažo sistema, elektros, ryšių ir šilumos inžineriniai tinklai.

Šių metų spalio 17 dieną savo pasirašytame įsakyme ūkio ministras Rimantas Žylius nurodo, kad ši pramoninio parko prie Kruonio HAE infrastruktūros statyba reikalinga siekiant „sudaryti geresnes sąlygas užsienio investuotojams duomenų centrų steigimui, aukštųjų technologijų aukštos pridėtinės vertės gamybinio bei tiriamojo pobūdžio energetinių investicinių projektų vystymui“.

Bet „aukštos pridėtinės vertės gamyba“ Kruonio HAE pramoniniame parke vargu ar bus plėtojama.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko manymu, ties Kruoniu greičiausiai įsikurtų kurios nors užsienio įmonės ar įmonių serverių centrai. Tokie technologiniai mazgai yra itin imlūs elektros energijos srautams, o šalia HAE įmanoma visada patenkinti bet kokius jos poreikius.

„Lietuvos energija“ nė nebando slėpti, kad apie 10 mln. litų kainuosianti dovana bus skirta tik užsieniečiams.

„Parko teritorija ypač tinkama įgyvendinti tokio pobūdžio projektus, nes šalia jau yra išplėtota Kruonio HAE infrastruktūra: įrengtos patikimos telekomunikacijos, užtikrintas stabilus elektros energijos tiekimas. Nauja infrastruktūra potencialiam investuotojui leis sutaupyti laiko ir iškart planuoti statybos darbus“, - džiaugiasi „Lietuvos energija“.

„Jau yra parengtas Kruonio technologijų parko teritorijos detalusis planas, taip pat atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Įrengus infrastruktūrą teritorija bus patrauklesnė investuotojo atėjimui ir projekto plėtrai. Tai padidintų Lietuvos galimybes regione pritraukti stambių užsienio investuotojų, kurie specializuojasi informacinių technologijų srityje“, - teigė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.

Pinigai jau leidžiami

Tačiau D.Misiūnas tarsi netyčia pamiršo pranešti, kad, be planuojamų 9,5 mln. išlaidų užsieniečių gerovei, jau atlikta darbų už 205,7 tūkst. litų.

Už vadinamojo Kruonio HAE pramoninio parko žemės sklypo topografines nuotraukas ir „suderinimo paslaugas“ sumokėta 22 tūkst. litų, poveikio aplinkai vertinimo atrankos parengimą ir išvadą - 14 tūkst., specialiojo poveikio aplinkai vertinimo dokumento parengimą ir suderinimą - dar 16 tūkst. litų. Detaliojo plano parengimas bei suderinimas atsiėjo 81 250 litų, o sklypų ribų plano ir kadastrinio matavimo bylų parengimas, suderinimas bei įregistravimas - 36 700 litų. Bent 35,7 tūkst. litų nuo šių investicijų pridėtinės vertės mokesčio pavidalu grįžo į valstybės kišenę.

Lietuviams - tik LEZ

Apie užsieniečiams siūlomą jauką Kruonio HAE pramoniniame parke viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužytė nerado laiko pakalbėti, o jos atstovė Vita Grigienė sutiko bendrauti tik raštu.

Paklausta, kodėl dar nežinant, ar kas nors norės investuoti Kruonio HAE pramoniniame parke, čia iš valstybės ir ES fondų lėšų jau numatyta išleisti beveik 10 mln. litų, V.Grigienė atsakė abstrakčiai.

„Kruonis yra ideali vieta aukštųjų technologijų, gamybos bei tiriamojo pobūdžio energetikos projektams, duomenų centrams. Kompanijos, kurios domisi tokiomis vietomis, dairosi galimybių ir kitose šalyse, kur infrastruktūra jau visiškai įrengta. Švedijoje yra kelios dešimtys tokių teritorijų, kuriose įrengta infrastruktūra. Kadangi mes norime būti konkurencingi, tą patį darome ir čia“, - parašė V.Grigienė.

„Respublikai“ pasidomėjus, ar tokios investavimo sąlygos yra siūlomos ir Lietuvos verslui, V.Grigienė teigė, kad lietuviai turėtų išsitekti tik veikiančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ).

„Į LEZ gali investuoti tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonės. 2007-2013 m. laikotarpiu daugiau nei 11 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų skirta verslumui skatinti, įmonių produktyvumui didinti, įmonių augimui ir plėtrai, iš jų - tik 117 mln. skirta tiesioginėms užsienio investicijoms skatinti“, - mano V.Grigienė.

Užsieniečiai žlugdo mus

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S.Besagirskas, paklaustas apie Kruonio pramoniniame parke kuriamas išskirtines verslo sąlygas tik užsieniečiams, „Respublikai“ sakė, kad mūsų įmonės tokių galimybių neturi, išskyrus tik tuos atvejus, kai jos kuriasi vadinamosiose laisvosiose ekonominėse zonose. Realiai jos šiandien veikia Klaipėdoje ir Kaune.

„Tik tada, kai ateina į LEZ užsienio investuotojas, aplink jį šokinėjama - sutvarkoma infrastruktūra, atleidžiama nuo žemės mokesčio, tačiau jeigu vietos ar kitos šalies investuotojas nori kurti kitoje vietoje, ne LEZ, jo reikalas yra infrastruktūros, dokumentų tvarkymas, - sakė S.Besagirskas. - Įprastai tai sukelia nemažai problemų - turbūt kokius trejus metus tenka minti savivaldybių, kitų institucijų kabinetų slenksčius, kol gausi visus reikalingus leidimus ir sutikimus“.

S.Besagirsko teigimu, viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ dirba gana pozityviai, tačiau jų veiklos taisyklės nėra visiškai priimtinos. Jos leidžia užsienio įmonėms gauti Lietuvai skirtą ES paramą, o ji suteikia pranašumą prieš vietos verslą, kuriam tokiomis sąlygomis konkuruoti ir nebepavyksta. Tokie užsienio investuotojai, pasak pramonininkų konfederacijos atstovo, verčia lietuviškas įmones bankrutuoti, didina nedarbo lygį.

„Manau, kad valstybė turėtų labiau saugoti savo verslą ir kai kada taikyti apribojimus užsienio bendrovėms, jeigu jos ateina į tą mūsų rinką, kurioje ir šiaip yra didelė konkurencija, - sakė S.Besagirskas. - Nevienodos žaidimo sąlygos dažnai būna naudingos ne mums, kurie kuria pridėtinę vertę, o užsieniečiams, kurie tik pasinaudoja Lietuvos parama, tačiau pakenkia vietos bendrovėms“.

Julius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas:

Man jau bjauru komentuoti mūsų valdžios sprendimus, kurie skirti tik užsieniui ir užsieniui. Ar tai reiškia, kad valdžia savo tautą laiko asilais, kurie tik tingi ir nieko nesugeba. Mane pykina nuo tų pažadų, kad turime sumokėti kokiam nors Džonui, kuris čia esą prikurs daug darbo vietų ir mokės didelius atlyginimus.

Aš tikrai nesuprantu, kodėl lietuvių verslininkai viską turi tvarkytis už savo lėšas, o užsieniečiams mūsų valstybė arba tiesiog kiša pinigus, arba įrengia viską, ko jiems reikia. Pavyzdžiui, bandžiau išsiaiškinti, kiek Lietuvos piliečių įdarbino Vilniuje įsikūręs „Barclays“, tačiau pasirodė, kad tai yra kone vienintelė įmonė, kuri viską slepia, nors iš mūsų pinigų jai buvo sumokėta už „investicijas“. Kalbant apie energetikus, tai apskritai šioje srityje nuolat susiduriame su lupikavimu.

Tad ir „Lietuvos energijos“ projektą paremti užsieniečius Kruonyje galima laikyti lupikavimu, nes tai daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder