Pasak Seimo vadovės, gynybos išlaidų didinimas buvo aptartas Valstybės gynimo taryboje ir buvo rastas būdas, kaip tą padaryti minimaliai didinant biudžeto deficitą ir nenusižengiant fiskalinės drausmės taisyklėms.
"Deficitas galėtų būti mažesnis, jeigu mažiau reikėtų skirti krašto apsaugai. Šiek tiek padidėja deficitas daugiausia dėl to, kad reikia skirti papildomų lėšų krašto apsaugai", - "Žinių radijui" trečiadienį sakė L. Graužinienė.
Seimui pateiktame svarstyti 2016 metų biudžeto projekte numatyta išlaidas gynybai padidinti 149 mln. eurų, iki 574 mln. eurų. ELTA primena, kad pernai kovą politinės partijos susitarimu įsipareigojo kasmet didinti gynybos biudžetą, kad 2020 m. jis pasiektų 2 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir atitiktų prisiimtus NATO įsipareigojimus.
Kitų metų biudžete struktūrinis deficitas didėja nuo 0,9 iki 1,1 proc., o bendras valdžios sektoriaus deficitas sieks 1,3 proc.
L. Graužinienės teigimu, jei Seimas matys, kad biudžeto deficitas per didelis, gali būti peržiūrėtos atskirų programų asignavimų eilutės.
"Matyt, tada bus mažinamos lėšos, bet jos neturi būti mažinamos žmonių sąskaita, tada mažinsime atskiras programas - tas, kurių nereikia. Pavyzdžiui, dabar didžiulis ginčas yra ką pirkti - kokią karinę ginkluotę, ir dabar jau čia nebeaišku, ar skaidrūs procesai vyksta. Tai iš tiesų gal tada per daug pinigų duodam, kad nemoka nupirkti? Seimas apie tai galvos ir mąstys", - kalbėjo L. Graužinienė.
Kariuomenė šiuo metu vykdo daugiau kaip 300 mln. eurų vertės šarvuotų pėstininkų kovos mašinų konkursą, rugsėjo pabaigoje taip pat pasirašyta 16,2 mln. eurų vertės sutartis su Vokietija dėl savaeigių haubicų ir kitos karinės technikos pirkimo.
Kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas yra sakęs, kad, atsižvelgiant į tendenciją didinti finansavimą krašto apsaugai, kariuomenė iki 2021 m. taip pat ketina įsigyti naujos trumpojo ir vidutinio nuotolio prieštankinės ir priešlėktuvinės ginkluotės, transporto priemonių, ekipuotės, šaunamųjų ginklų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą