Su ES Taryba jau suderintose taisyklėse numatyta, kad tarptautinių siuntų paslaugas teikiančios įmonės turės informuoti valstybių institucijas apie siuntų įkainius. Šalys savo ruožtu turės perduoti šią informaciją Europos Komisijai, kuri viešins juos atskiroje interneto svetainėje. Tikimasi, kad didesnis paslaugų kainų skaidrumas skatins konkurenciją, didins vartotojų pasirinkimo galimybę, taip pat mažins nepagrįstus įkainių skirtumus.
Europos Komisijos atliktos viešosios konsultacijos atskleidė, jog du trečdaliai vartotojų nelinkę pirkti prekių iš kitų ES valstybių dėl per didelių pristatymo kainų. Tai patvirtina ir internetu prekiaujančių įmonių apklausa.
"Turbūt kiekvienas esame kažką užsisakę ir atsisiuntę internetu iš užsienio. Situacija tokia: lengva išsirinkti ir užsisakyti. Tačiau siuntos pristatymo kainų skirtumas valstybių viduje ir tarp valstybių yra didžiulis ir gali skirtis net penkis kartus. Lietuvoje išsiųsti nedidelį siuntinuką kainuoja maždaug du eurus, o štai, vos kirtus Lietuvos ir Latvijos sieną, suma išauga iki dešimties eurų", - stebėjosi europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Pasak pašnekovo, siuntų pristatymo įmonės naudojasi palankia padėtimi: augančia prekyba, kainų kontrolės stygiumi.
Siekiant įvertinti siuntų sektoriaus augimo potencialą ir galimus rinkos iškraipymus, siuntų įmonės bus įpareigotos pranešti valstybių institucijoms savo metinę apyvartą, darbuotojų ir pristatytų siuntų skaičių, taip pat subrangovus. Tačiau ši pareiga nebus taikoma tik vienoje valstybėje verslą vykdančioms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų.
"Elektroninė komercija yra ateitis, ir ji turėtų būti skaidri. Reikia vengti manipuliacijų, - akcentavo pašnekovas ir pridūrė, jog geriausias atitikmuo šiuo klausimu būtų "roamingas". - Pasirodo, didelės tarptinklinio ryšio kainos nebuvo pagrįstos. Juk negirdime jokių pranešimų apie bankrutuojančias telekomunikacijų įmones..."
P. Auštrevičius mano, kad dideliais kainų skirtumais siekiama apsaugoti savo nacionalines rinkas. "Tačiau, manau, elektroninė komercija ir yra skirta tam, kad peržengtume valstybių sienas", - įsitikinęs EP narys.
Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje pagal 2017 m. IV ketv. gautas pajamas didžiausią rinkos dalį užėmė AB Lietuvos paštas ir UAB "DPD Lietuva".
Tačiau pasak Vaidos Budrienės, Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovės, naujos taisyklės įmonei įtakos nepadarys.
Anot jos, universaliosios pašto paslaugos kainas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgus į Lietuvos pašto pateiktus kaštus.
Pasiteiravus, kodėl siuntinio iki 500 g siuntimas Lietuvoje kainuoja vos 0,62 euro, o jau siunčiant į Latviją kaina išauga iki 1,98 euro, V. Budrienė atsakė, jog pastarąją kainą sudaro logistikos, dviejų (šiuo atveju Lietuvos ir Latvijos) siuntų paskirstymo centrų kaštai, tarptautiniai atsiskaitymai ir žmogiškieji ištekliai. Vis dėlto klausimas, kodėl siuntinį siunčiant į Ispaniją kaina lieka tokia pati (1,98 euro), o į Iraną - vos keliais centais daugiau, lieka neatsakytas.
"Universaliosios pašto paslaugos kainos skelbiamos viešai, todėl Lietuvos paštui naujas reglamentavimas įtakos neturėtų. Mes esame už atvirumą, todėl palaikome iniciatyvą, kad kitos įmonės turėtų viešai skelbti savo tarifus, vidutinius kiekius ir pan.", - komentavo V. Budrienė.
Tomas Vaišvila, atsakingas už UAB "DPD Lietuva" komunikaciją su žiniasklaida, teigė, jog DPD įmonių grupė apie tokius pokyčius žino jau seniai. "Tačiau, kalbant apie Lietuvą, kol grupė analizuoja dokumentus, o mes dar negavome žinių, mūsų įmonei Lietuvoje dar anksti kažką komentuoti. UAB "DPD Lietuva" nėra labai savarankiški, priimdami tokio lygio sprendimus, tad vadovausimės visos grupės pateiktomis instrukcijomis. Vis dėlto bet kokiu atveju naujų ES normų ir aktų privalėsime laikytis", - teigė T. Vaišvila.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą