Šiltas spalis sumažino sąskaitas už šildymą, teigia šilumos tiekėjai

„Nepaisant to, kad dėl nuolat brangstančių gamtinių dujų šilumos kaina šiemet didesnė nei pernai, pirmosios sąskaitos, palyginti su 2010 metų spaliu, bus mažesnės. Šilta, saulėta ir nevėjuota sezono pradžia lėmė gerokai mažesnį šilumos suvartojimą“, − sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Šis spalis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo 15 proc. šiltesnis. Šiemet temperatūra siekė 4,6 laipsnius šilumos, pernai spalį − 4 laipsnius šilumos. Ženkliai mažesnį šilumos suvartojimą lėmė neįpastai didelis saulėtų ir nevėjuotų dienų kiekis – daugiabučius dieną prišildydavo saulė, o esant ramiam orui vėjas per plyšius šilumos neišpūsdavo. Todėl šilumos energijos šalies daugiabučiams prireikė gerokai mažiau, nei pernai.

„Būtent tokiu oru geriausiai matomi automatizuotų šilumos punktų privalumai. Pašvietus saulei ir prišildžius daugiabutį daugelyje jų sumontuoti modernūs mazgai automatiškai sumažina šilumos tiekimą ir tokiu būdu tiesiogiai taupo šilumos vartotojų pinigus.“, − sakė V. Stasiūnas.

Jo teigimu, automatizuoti šilumos mazgai, kurie šilumininkų yra įrengti beveik visuose Vilniaus bei daugelio kitų šalies miestų daugiabučiuose namuose, yra viena efektyviausių šilumos taupymo priemonių. Jie reaguoja į temperatūros pokyčius lauke ir, priklausimai nuo to, ar oras lauke atšilo ar atvėso, sumažina arba padidina šilumos tiekimą butams.

Tačiau kliautis maloniomis klimato dovanomis neverta, reikia ieškoti ilgalaikių būdų, padedančių mažinti šildymo išlaidas. „Siekiant kuo greičiau stabilizuoti šilumos kainą, biokuro diegimo projektus būtina įtraukti į valstybinę investicinę programą, į šią sritį kreipti ES fondų lėšas. Raginame daugiau nei dukart už gamtines dujas pigesnio biokuro plėtrą paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu“, − teigė V. Stasiūnas.

Kita svarbiausia milžiniškų sąskaitų už šildymą priežastis – nesandarūs ir nerenovuojami šalies daugiabučiai. LŠTA duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis – 55,7 proc. – šalies daugiabučių yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija, o 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai – katastrofiškai aukšti.