Aivaras Vasylius, LR liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono skyriaus narys
Kaip I. Krylovo pasakėčios „Gulbė, lydeka, vėžys“ morale:
„Kas kaltas čia, sunku išspręst greituoju,–
Tiktai vežimas ir dabar tenai“
Šiemet kovo 11 d. švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Per šį laiką Lietuva įstojo į NATO, Europos Sąjungą ir įsivedė eurą. Einant Vakarų link, nuveikta nemažai. Tačiau norime pagvildenti vieną konkrečią temą, kuri kiekvienam iš mūsų aktuali vakar, šiandien ir rytoj. Nepatingėkite paskaityti.
Ar žinote, ką Lietuva per 25 metus nuveikė atliekų tvarkymo sistemoje? Greičiausiai nežinote, nes atliekų tvarkymo sistema iš tiesų kebli ir daugumai Lietuvos gyventojų mažai rūpi. Domėjimasis šiukšlėmis prasideda ir baigiasi ties atliekų konteineriu, į kurį paskubomis išmetame namie sukauptas atliekas. Dar šiek tiek dėmesio skiriame pašto dėžutėje atsidūrusioms sąskaitoms už komunalinių atliekų surinkimą. Burnodami jas apmokame ir tuo viskas pasibaigia. O gal vertėtų žinoti daugiau?
Valstybės atliekų „tvarkymo“ strategija buvo ir yra orientuota į atliekų šalinimą/suvežimą į ES reikalavimus atitinkančius sąvartynus. Blogiausia tai, kad iki šiol apie 75 proc. iš gyventojų surenkamų komunalinių atliekų yra šalinama sąvartynuose. Tai sudaro apie 500 tūkst. tonų per metus. Deja, šiuolaikiniai atliekų šalinimo standartai jau leidžia didelę dalį atliekų pašalinti kitais būdais – pirmiausia atliekas perdirbant ar kompostuojant. Bet mes su šiais standartais koja kojon nespėjame.
LR Liberalų sąjūdžio komanda žino, kaip Klaipėdos rajone sukurti geriausią atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje. Ar tai realu? Lai kalba skaičiai!
Iki 2014 m. pabaigos Klaipėdos rajono viešose vietose buvo 126 komplektai bendrųjų konteinerių atliekoms rūšiuoti (popieriui, plastikui ir stiklui). Gargžduose individualių namų savininkai pernai pagaliau gavo 500 rūšiavimo ir 2 000 kompostavimo konteinerių. Sakytume valio, jei nežinotume, kad visa civilizuota Europa tokiais konteineriais seniausiai apsirūpinusi. Mes tik startuojame. Klaipėdos rajone yra 12 000 individualių namų valdų ir 669 daugiabučiai namai, kuriuose gyvena apie 54 000 žmonių. Tad ir aklam aišku, kad rūšiavimo bei kompostavimo konteinerių tragiškai per mažai.
Ką reikia daryti:
1. Aprūpinti individualių namų valdas kompostavimo ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriais pakeičiant Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo taisykles ir užtikrinant konteinerių savalaikį ir kokybišką aptarnavimą/išvežimą. Iki 2015 m. liepos 1 d.
2. Įrengti daugiau bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelių. Iki 2015 m. gruodžio 31 d.
3. Prie daugiabučių namų įrengti požeminius atliekų surinkimo konteinerius, jei nėra techninių galimybių, aptvertas aikšteles, užtikrinant, kad atliekas galėtų mesti tik tų daugiabučių namų gyventojai, kuriems jie priskirti. Iki 2016 m. liepos 1 d.
4. Sukurti atliekų kontrolės ir apskaitos sistemą, ją reglamentuoti, įdiegti. Iki 2016 m. liepos 1 d.
5. Pakeisti rinkliavos už atliekų tvarkymą skaičiavimo tvarką į dvinarę: „tvarkai savo atliekas –moki mažiau, nenori tvarkyti – moki daugiau“. Iki 2016 m. liepos 1 d.
Klausiate, iš kokių lėšų? Iš pradžių gali tekti pasiskolinti, nes už antrinių žaliavų bei kompostavimo konteinerių aprūpinimą atsakingos organizacijos (VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“) ir LR Aplinkos ministerija tai žada padaryti per neaprėpiamai ilgą laiką. Požeminius konteinerius įrengti galima iš sutaupytų vietinės rinkliavos lėšų. Biologiškai skaidžių atliekų aikšteles – iš ES fondų bei sutaupytų rinkliavos lėšų.
Kaip sutaupysime? Atliekų šalinimas sąvartyne vėliau jas sudeginant kainuoja 39 eurus (135 Lt) už toną. Kai bus sudarytos sąlygos atliekas tvarkyti civilizuotai, už jų šalinimą nereikės mokėti. 70 proc. netinkamai šalinamų atliekų sudaro 13 300 tonų. Pinigine išraiška tai apie 520 013 eurų (1 795 500 litų) per metus. Argi tai ne pakankamos lėšos sukurti gerai atliekų tvarkymo sistemai, kuri būtų draugiška mūs supančiai gamtai ir mūsų piniginėms?
Jei tvarkysime savo atliekas, už jų surinkimą mokėsime mažiau. Jei nesiryšime tvarkyti, sutvarkys kiti, bet mokėsime daugiau. Mūsų teisė pasirinkti, o Klaipėdos rajono savivaldybės pareiga sudaryti tam sąlygas.
Kokia nauda man, tau ir visiems mums? Padarę šiuos darbus Klaipėdos rajono gyventojams galėsime 20 procentų sumažinti rinkliavą už atliekų tvarkymą.
Iš Klaipėdos rajono per metus į sąvartyną atvežamą apie 19 tūkst. tonų mišrių (nerūšiuotų) komunalinių atliekų. 2013 m. atlikus šių atliekų sudėties tyrimą nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. atliekų į sąvartyną patenka be reikalo. Popierius, plastikas, stiklas, metalas, audiniai metami į bendruosius konteinerius, nors turėtų iš karto atsidurti pas perdirbėjus. Žaliosios ir maisto atliekos irgi turi būti kompostuojamos ar tiekiamos kaip kuras į biokuras. Mes to nedarome. Kodėl? Todėl, kad teršėjams (man, tau ir kaimynui) nesudarytos patogios sąlygos.
Politinė reklama. Užs. Nr. 157538 . Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono rinkimų apygardos Nr. 21 kandidatų sąrašo politinės kampanijos sąskaitos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą