Ekspertų nuomonė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta konkurencijos teisės taikymo analizė rodo, jog konkurencijos politika Lietuvoje yra nukreipta ne tiek naikinti tikrąsias grėsmes konkurencijai, kiek modeliuoti rinkos santykius, riboti privačios nuosavybės naudojimą ir privačius susitarimus.
Tokia praktika, anot instituto ekspertų, silpnina rinkos ir konkurencijos pamatus.
Pasak vieno iš tyrimo autorių, instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, konkurencijos teisė ir jos griežtas taikymas įmones dažnai stumia priimti netinkamus sprendimus: nesiplėsti, nesijungti, nenaudoti tam tikrų verslo organizavimo formų, nederinti veiksmų tarpusavyje, net kai tai yra būtina.
"Verslo sprendimai įmonėse atsiduria po didinamuoju stiklu, tačiau tikrieji apribojimai konkuruoti - valdiškos privilegijos, reguliavimai, įvairūs apribojimai, valstybės parama ir lengvatos - vis dar yra kasdienybė", - teigia R. Šimašius.
Institutas siūlo švelninti konkurencijos teisės taisykles ir taip leisti išryškėti efektyviausiems sprendimams rinkoje bei neapkrauti verslo papildoma reguliavimo ir biurokratine našta. Ypač esą svarbu koreguoti atskirų rinkų (telekomunikacijų, energetikos) išankstinio reguliavimo taisykles, kurios dažnai sukuria tik rinkos iliuziją ir stumia\'ffją\'ffį\'ffstagnaciją.
Lietuvoje nustatytų kartelinių susitarimų atvejai rodo, kad tai - gana neesminiai atvejai, o konkurencija ryškiausiai pasireiškia ten, kur yra mažiausiai valstybės dalyvavimo ekonomikoje, ir tai niekuo nesusiję su antikarteline valstybės veikla.
Anot instituto ekspertų, dabartinė 30 mln. bendros metinės apyvartos riba, kai Lietuvoje būtina gauti Konkurencijos tarybos leidimą koncentracijai, yra nepagrįstai ir nepateisinamai maža, trukdo plėtotis verslui Lietuvoje. Instituto ekspertai rekomenduoja remtis Airijos modeliu ir Konkurencijos įstatyme nustatyti didesnę - ne mažiau kaip 900 mln. eurų - metinės apyvartos ribą, kai yra būtina pranešti apie įmonių susijungimus.
"Vakarų ekspreso" informacija
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą