„Atnaujindami nuostatus pasiekėme pusiausvyrą - pakeitimai mažins gyventojų ilgalaikio prasiskolinimo riziką ir didins jų atsparumą galimiems palūkanų šokams, tačiau bendrai skolinimo apimčiai neigiamo poveikio nedarys" - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis pabrėžia, kad naujieji pakeitimai ypač aktualūs šiuo metu, kai rekordiškai žemos palūkanos gali formuoti klaidingus lūkesčius ir skatinti žmones pervertinti paskolų grąžinimo galimybes.
Pagal atnaujintus ASN, maksimali kredito gavėjo mėnesinė kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų (pagal visus įsipareigojimus) suma, kaip ir iki šiol, negalės viršyti 40 proc. tvarių mėnesio pajamų. Tačiau, vertindamos kliento būsto paskolos paraiškas, kredito įstaigos privalės patikrinti, ar klientas būtų finansiškai pajėgus atlaikyti galimus palūkanų šuolius. Skaičiavimams turės būti naudojamos faktinės, bet ne mažesnės kaip 5 proc., palūkanos. Pritaikius šias palūkanas, bendra įsipareigojimams dengti suma turės neviršyti 50 proc. kliento mėnesio pajamų. Pavyzdžiui, jei pagal esamas rinkos palūkanas visų kliento įsipareigojimų suma sudarys 35 proc. jo mėnesio pajamų, o pritaikius hipotetines 5 proc. palūkanas šis santykis padidės iki 46 proc., būsto paskola vis tiek gali būti suteikta.
Suteikiant kreditą fiksuotomis palūkanomis visam paskolos terminui, kliento pajamų ir įsipareigojimų santykio skaičiavimui galės būti naudojamos tik faktinės fiksuotos palūkanos, t. y. vertinant klientą bus neprivaloma taikyti hipotetinio palūkanų padidėjimo.
Nuostatuose taip pat numatyta išimtis, kuri kredito įstaigoms suteiks daugiau laisvės vertinant dalies klientų galimybes gauti kreditą. Jei bankas ar kredito unija įvertins, kad būsto paskolos siekiantis klientas bus mokus visiems kreditams skirdamas net ir 60 proc. mėnesio pajamų, būsto paskola jam galės būti suteikta. Tokios paskolos negalės viršyti 5 proc. per metus kredito įstaigos suteiktų naujų būsto paskolų sumos.
Siekiant užkardyti perteklinio įsiskolinimo riziką ir remiantis gerąja kitų šalių praktika, taip pat nustatyta, kad maksimali kredito trukmė negalės viršyti 30 metų, t. y. bus 10 metų trumpesnė, nei taikoma dabar. Lietuvos banko analizė rodo, kad ilgesnė paskolos trukmė susijusi ir su dažnesniais paskolos įmokų vėlavimais. Be to, sutrumpinus paskolos terminą, smarkiai sumažėja bendra per visą paskolos laikotarpį sumokėtų palūkanų suma. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kanada, Prancūzija, Suomija, Portugalija, Bulgarija riboja paskolos trukmę iki 25 metų.
Pakeitimai turės tik nedidelį poveikį gyventojų galimybėms pasiskolinti norimą sumą ir įsigyti norimą būstą. Retrospektyvi duomenų analizė rodo, kad, jei patvirtinti nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 m., įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų.
Lietuvos banko valdyba pirmuosius ASN patvirtino 2011 m. rudenį. Jų tikslas - skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą, siekiant sumažinti kredito įstaigų sektoriaus sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius bei pernelyg spartaus kreditų portfelio augimo riziką. Taip pat siekiama apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius, taip prisidedant prie visos finansų sistemos stabilumo užtikrinimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą