Verslas ir visuomenė
Neseniai pasikeitus naftos gavybos verslo bendrovės "Geonafta", kuri yra viena pagrindinių įmonės "Minijos nafta" akcininkių, savininkams, pradėjo keistis ir naftininkų bendravimas su vietos bendruomenėmis.
Daugėja konstruktyvaus bendradarbiavimo ir bendrų tikslų siekimo, o akla priešprieša iš esmės dingsta. Visi šie pokyčiai siejami su aktyviai į Lietuvos naftos gavybos verslą įžengusia investicijų bendrove "Hermis Capital".
Visi prisimena, kaip dar praėjusiais metais Kintų bendruomenė aktyviai protestavo prieš planuojamą naftos gavybą miestelio apylinkėse. Pasirodo, kad pagrindinė problema slypėjo ne tik ir ne tiek aplinkai jokios esminės žalos nedarančiame naftos gavybos procese, o tiesiog pasirinktame kalbėjimo su vietos žmonėmis būde.
Naujasis AB "Geonafta" valdybos narys Darius Janulevičius žymiai geriau supranta "Minijos naftos" vadovą Tomą Haseltoną ir pritaria, kad ankstesniųjų savininkų žingsniai buvo ne visai tinkami.
"Negalima su vietos bendruomene nebendrauti arba kalbėtis tik skaičių kalba. Eiliniams piliečiams nieko nereiškia kokybės valdymo procesų sertifikatai ar naftos gavybos eigoje gaunamų dujų cheminė sudėtis. Žymiai suprantamiau, kai naftos verslovė prilyginama mažai degalinei. Būtent toks yra jos poveikis aplinkai. Tada nebelieka klausimų ir mitai, iki tol gajūs mažiau su naftos gavyba susipažinusiųjų sąmonėje, lengvai įveikiami", - teigia D. Janulevičius.
Surado bendrus interesus
"Hermis Capital" įsigijus pagrindinę naftos gavybos pramonės bendrovę įsibėgėja konstruktyvus dialogas ir su vietos bendruomenėmis. Vakarietiškas tradicijas puoselėjančios "Minijos naftos" vadovo T. Haseltono jau senokai stengtasi inicijuoti Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimus, tačiau tik šį rudenį pagaliau tikimasi priimti nuostatą, kad didžiulės lėšos, surenkamos iš šio naftos gavybos Lietuvoje, būtų paskirstomos atsižvelgiant ir į vietos bendruomenių reikmes.
Pasak Šilutės rajono mero Arvydo Jako, civilizuotą požiūrį atitiktų būtent tokia praktika, kai šalies rajonai, kur intensyviai plėtojama žemės gelmėse aptiktų naudingųjų išteklių gamyba, gautų atitinkamą mokesčio dalį. Šios lėšos būtų naudojamos infrastruktūros plėtrai (keliams, miestelių gatvėms, šaligatviams ir pan.), kaimo seniūnijų ir jų apylinkių gyventojų interesams tenkinti, rekreacinių zonų plėtrai.
Bendra pajūrio rajono merų iniciatyva jau susilaukė principinio centrinės valdžios atstovų pritarimo. Neseniai Klaipėdos ir Gargždų rajonuose lankantis premjerui ir aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui buvo pareikšta, jog teisės aktų projektų rengimo procesas ne tik prasidėjęs, bet ir ženkliai pasistūmėjęs. Kai jie bus priimti, tai taps rimta paspirtimi vietos bendruomenėms.
A. Jako teigimu, net ir įvertinus lėtėjančią naftos gavybą rajono biudžetą svarstomas mokesčio perskirstymas papildytų beveik milijonu litų, o tai - didžiulė parama.
Dėmesys vietos gyventojams
Pasak T. Haseltono, logiška ir teisinga, kad mokesčio, surenkamo už iš žemės gelmių išgaunamą naftą dalis turi būti skiriama vietos bendruomenės reikmėms.
Tokia praktika populiari visame pasaulyje, nes vietos bendruomenė, galima sakyti, yra tikroji žemės turtų savininkė. Be to, būtent jai tenka įvairios pareigos - plėtoti infrastruktūrą, ieškoti kompromisų su gamtos išteklius išgaunančiomis bendrovėmis ir pan.
Jau dabar naftininkai daug dėmesio skiria savo kaimynams, o valstybės parama papildomai garantuotų darnią pajūrio regiono plėtrą.
Gintarė STANKEVIČIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą