SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės parengtoje periodinėje apžvalgoje "Namų ūkių finansinio turto barometras" atkreipiamas dėmesys, kad antrąjį 2010 metų ketvirtį rekordiškai šiemet išaugę indėliai bankuose vėl ėmė mažėti. Bankų indėlių sąskaitose gyventojų laikomų lėšų dalis per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 420,2 mln. litų, arba 1,6 procento. Pastebima, kad šį kartą sumažėjo ne tik terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių, bet ir lėšų, laikomų einamosiose banko sąskaitose.
"Indėlių sumažėjimą lėmė keletas veiksnių. Viena vertus, tai susiję su besibaigiančiu atostogų sezonu, kuomet pajamos, patenkančios į gyventojų sąskaitas, paprastai būna mažesnės negu išlaidos. Kita vertus, gaunantieji stabilias ir pakankamas pajamas ėmė optimistiškiau vertinti savo ateitį ir drąsiau leido gaunamus pinigus bei vėl ryžosi rizikuoti dalį savo santaupų skirdami rizikingesnėms investicijoms", - sako J. Varanauskienė.
SEB banko šeimos finansų ekspertės teigimu, pamažu augantį gyventojų susidomėjimą rizikingesnėmis investicijomis lėmė ir toliau išlikusios mažos terminuotųjų indėlių palūkanos.
Tačiau, pasak ekspertės, dar nevertėtų visų santaupų skirti investicijoms. "Atsižvelgiant į laikotarpį, rekomenduojama, kad nenumatytiems atvejams santaupos, kurios paprastai laikomos indėlių sąskaitose, turėtų būti ne mažesnės už pusmečio pragyvenimo lėšas", - pataria J. Varanauskienė.
Trečią ketvirtį gyventojų naujos lėšos, įmokėtos į investicinius, pensijų fondus ar pagal gyvybės draudimo sutartis buvo beveik tokios pat kaip ir ankstesnį ketvirtį. Tuo tarpu lėšų, investuotų į su akcijomis susietas obligacijas, pokytis trečią ketvirtį buvo neigiamas dėl vis dar didelės anksčiau įsigytų obligacijų išperkamos sumos. Vis dėlto su akcijomis susietų obligacijų, palyginti su praėjusiais metais, šiemet namų ūkiai įsigijo jau beveik du kartus daugiau (daugiau kaip 70 proc.).
Pasak J. Varanauskienės, investuojantieji lėšas vertybinių popierių rinkose turėtų būti pasiruošę, kad pelno gali tekti laukti kelerius metus, kadangi artimiausiu laiku šiose rinkose ir toliau gali būti gana smarkių svyravimų.
Tai, kad atsigavimo daigai dar nėra tvirti, rodo ir paskolų rinkos situacija. "Dažniausiai ekonomikai atsigaunant didėja ir paskolų paklausa. Tačiau trečiąjį 2010 m. ketvirtį daugelis namų ūkių išliko atsargūs ir neskubėjo skolintis ilgam laikotarpiui. Bendras paskolų portfelis šalyje vis dar mažėjo, nors jau ir lėtesniu tempu", - sako J. Varanauskienė.
Per trečiąjį šių metų ketvirtį naujų vartojimo paskolų išduota 204 mln. litų, arba 10,8 proc. daugiau negu ankstesnį ketvirtį ir 5,8 proc. daugiau negu prieš metus. Tačiau naujų vartojimo paskolų dar imama mažiau negu grąžinama anksčiau paimtų. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, trečiąjį ketvirtį bendras vartojimo paskolų portfelis sumažėjo 149 mln. litų, arba 4,6 procento.
Bendras būsto paskolų portfelis per trečią ketvirtį sumažėjo 82,6 mln. litų, o per devynis šių metų mėnesius - 150 mln. litų. Nors, Registrų centro duomenimis, per pirmus aštuonis šių metų mėnesius butų pirkimo sandorių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 34,8 proc., o namų - 12,5 proc., tačiau būsto paskolų paklausa taip sparčiai neaugo.
SEB banko "Namų ūkių finansinio turto barometras" - tai šalies gyventojų finansinio turto, kaupiamo finansų įstaigų sąskaitose, ketvirčio apžvalga, kurioje analizuojami praėjusio ketvirčio šių sąskaitų pokyčiai, priežastys ir galima įtaka namų ūkių finansiniam turtui ateityje. Rengiant apžvalgą remiamasi SEB banko, Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos, Statistikos departamento, Vertybinių popierių komisijos, Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo skelbiama informacija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą