Į LRT.lt kreipėsi darbo ieškanti vilnietė Skaistė. Tyrinėdama įmonių darbo skelbimus ir informaciją apie įmones portale rekvizitai.lt, ji pastebėjo vieną įmonę, kuri turinio rinkodaros specialistui siūlo 1200–1700 eurų atlyginimą, atskaičius mokesčius, kai vidutinis atlyginimas įmonėje – 380 eurų.
„Ar galima pasitikėti įmone, kurioje dirba 4–5 darbuotojai, jų vidutinis darbo užmokestis nesiekia 400 eurų, o ieškomai pozicijai siūlo kelissyk didesnį? Jei bent vienas iš dabartinių darbuotojų gautų tokį ar panašų atlyginimą, kiti turėtų neuždirbti nė 100 eurų“, – laiške LRT.lt rašo Skaistė.
Pataria žvelgti per padidinamąjį stiklą
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė sako, kad jei oficiali statistika nurodo kelis kartus mažesnį vidutinį darbo užmokestį, negu yra siūlomas darbo skelbime, vertėtų į šitokius pasiūlymus žiūrėti pro padidinamąjį stiklą.
Savo ruožtu R. Grajauskas paaiškina, kodėl atlyginimas iš tiesų gali būti gerokai didesnis nei kitų darbuotojų.
„Atlyginimas gali būti didesnis tada, jei, pavyzdžiui, įmonė samdo konsultantus iš išorės ir jiems moka didesnius atlyginimus.
Dažnai mažose įmonėse, kur sutampa savininkas ir direktorius, direktorius uždirba minimumą ir išsimoka dividendus, kurie yra mažiau apmokestinami. Be abejo, gali būti ir mokėjimų vokeliuose priežastis“, – kalba R. Grajauskas.
Kad toks atlyginimo šuolis įmanomas be gudravimų, sako cvonline.lt rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė: „Gali būti, kad nauja startuolių įmonė, gavusi finansavimą, plečiasi ir kardinalus šuolis yra įmanomas. Kartais įmonės, pateikusios didelius atlyginimus, parodo, kokios yra galimybės užsidirbti, jei atlyginimas priklauso nuo, pavyzdžiui, pardavimų rezultato. T. y. pateikiamos galimybių ribos, o ne stabilus mėnesinis atlyginimas.
Gudravimas kartais yra tas, kad parašo šiek tiek didesnį atlyginimą, norėdami atkreipti aukštos kvalifikacijos kandidatų dėmesį, pritraukti juos, o pokalbio metu atkleidžia kortas ir pradeda derybas dėl atlyginimo.“
Cvbankas.lt pardavimų vadovė Daiva Šiurkienė sako, kad jei vis dėlto tai yra įmonės gudravimas, naudos jis gali neatnešti.
„Jei taip siekiama pritraukti stipresnių kandidatų, tuomet, susitikus su kandidatu, išsiskirtų įmonės ir kandidato lūkesčiai. Vargu ar atėjęs į pokalbį ir sužinojęs, kad iš tiesų gaus mažesnį atlyginimą, kandidatas sutiks dirbti“, – teigia D. Šiurkienė.
Domėtis įmonėmis ne tik prieš darbo pokalbį
Kaip pažymi J. Cvilikienė, šiandieninė situacija didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra tokia, kad aukštos kvalifikacijos darbo pasiūla dažnai didesnė už paklausą, todėl darbo ieškančiam žmogui verta pasidomėti darbą siūlančiomis įmonėmis detaliau ir rinktis jam tinkamiausią variantą.
„Turbūt vienas svarbiausių kriterijų ilgalaikiam įsipareigojimui yra įmonės, kurioje ketinama dirbti, patikimumas. Investuojamas laikas, žinios ir tobulėjimo galimybės ilgoje perspektyvoje didina darbuotojo galimybes didinti ir savo pajamas, savo, kaip specialisto, vertę. Todėl ieškant darbo ir kylant klausimų, verta drąsiai kreiptis į įmonės atstovus ir juos užduoti.
Kitas ne mažiau svarbus kriterijus renkantis darbą – su tuo susijusių išlaidų įvertinimas. Atstumas iki darbo vietos, suteikiamos darbo priemonės, galimybės mokytis ir tobulėti – tai sąnaudos, kurias reikia įvertinti, svarstant bet kokį darbo pasiūlymą“, – teigia J. Cvilikienė.
Pasak R. Karavaitienės, ieškantieji darbo, įmonę turėtų patikrinti keliuose šaltiniuose: „Patikrinti duomenis apie atlyginimus joje, pasižiūrėti, kokia informacija pateikiama apie priimtus ir atleidžiamus darbuotojus – ar didelė darbuotojų kaita. Vertėtų paieškoti atsiliepimų apie įmonę tinklalapyje skundai.lt, stebėti, kokią informaciją apie įmonę pateikia „Google“ paieškos rezultatai, ar nėra informacijos apie įmonės teisminius procesus dėl nemokamų atlyginimų ar kitų atvejų.
Taip pat svarbu išsiaiškinti, koks yra siūlomos pozicijos atlyginimų vidurkis Lietuvoje. Labai didelis arba labai mažas atlyginimas, palyginti su vidurkiu, kelia klausimą, kas yra negerai su įmone arba su siūloma darbo pozicija.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą