Taupiausi Lietuvoje - klaipėdiečiai, rodo tyrimas

Du trečdaliai lietuvių nei taupo pinigus, nei juos investuoja. Per trejus metus tokių gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 56 iki 64 proc., rodo bendrovės "Aviva Lietuva" užsakymu "TNS Gallup" atliktas tyrimas. "Aviva Lietuva" generalinė direktorė Asta Ungulaitienė tokias tendencijas aiškino
 iki šiol gerėjusia ekonomine aplinka, dėl to didėjusiu gyventojų optimizmu bei augusiu poreikiu vartoti. "Nors pajamos augo, išlaidos pirkiniams augo dar sparčiau", - pažymėjo A. Ungulaitienė.

Pasak jos, taupiausi Lietuvoje - klaipėdiečiai. Kiek mažiau nei trečdalis uostamiesčio gyventojų sako, kad jiems labiau patinka išlaidauti, o ne kaupti pinigus. Tuo metu Panevėžio gyventojai dalijasi per pusę: šiame mieste tiek pat taupančiųjų ir išlaidaujančiųjų.

Tačiau, A. Ungulaitienės teigimu, šiemet prasideda smarkūs pokyčiai, mat gyventojai ima taupyti, taip ruošdamiesi sunkesniems laikams. Be to, keičiasi klientų požiūris: jie dažniau teiraujasi, ar atsideda pakankamai pinigų, kaip ilgainiui keisis jų vertė.

Beje, didesnes sumas per metus dažniau linkusios sukaupti moterys: apie 3 tūkst. Lt per metus sutaupo ar investuoja apie 12 proc. moterų Lietuvoje. Tokių vyrų esama vos 5 proc.

Visai nekaupiančios lėšų ir neinvestuojančios teigė 62 proc. moterų ir 66 proc. vyrų.

Nors taupančiųjų skaičius kol kas mažėjo, tačiau, kaip atskleidžia tyrimas, Lietuvoje auga skaičius tų, kurie tiki, jog nenumatytiems atvejams jie apsirūpinę. Per trejus metus tokių gyventojų skaičius padidėjo 5 proc. - nuo 15 iki 20 proc. Vidutiniškai pasaulyje tokių yra 28 proc.

Lietuviams vis dar svarbiausias - būstas. Netikėtai gautas lėšas Lietuvos gyventojai linkę skirti būsto remontui (23 proc.), antrojo (10 proc.) ar pirmojo (7 proc.) būsto įsigijimui, namų ūkio reikmėms (5 proc.). Mažiausiai lietuviai linkę skirti atostogoms (3 proc.) ar automobiliui (2 proc.). Mesti darbą pasiryžę vos 1 proc., o netikėtai gautą didelę pinigų sumą labdarai skirtų tik keturi asmenys iš 1 tūkst. apklaustųjų.

Lietuva pagal gyventojų, manančių, jog turi pakankamai lėšų netikėtiems atvejams, neišsiskiria iš kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių. Štai Vengrijoje tokių žmonių yra 23 proc., Čekijoje - 22 proc., Rusijoje, Rumunijoje - po 19 proc. Prasčiausia situacija šiuo aspektu - Lenkijoje. Čia galvojančiųjų, kad turi užtektinai lėšų "juodai dienai", yra 13 proc.

Eltos inf.