Taupysime ir neįgaliųjų sąskaita?

VšĮ Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovo Gedimino Bartkaus teigimu, Lietuvoje yra apie 260-270 tūkst. neįgalių žmonių, t. y. kas 11 žmogus turi negalią. Iš jų darbingo amžiaus, kurie galėtų dirbti, yra gal apie 160-170 tūkst. Šiandien jų dirba maždaug ketvirtadalis. Pasak jo, nemažai jų yra praradę motyvaciją dirbti.

Klaipėdos apskrityje šiuo metu yra 12 socialinių ir 7 neįgaliųjų socialinės įmonės. Lietuvos darbo birža skiria subsidijas įmonei už įdarbintus darbuotojus. Kompensuojamos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidos. Pinigus gauna įmonės, o ne darbuotojai. 2017 metais tokios subsidijos tai 19 įmonių Klaipėdos regione sudarė 1,8 mln. eurų.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje zonoje yra 327 neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji: Klaipėdos mieste - 230, o Šilutės ir Klaipėdos rajonuose - 97.

Valdžios noras keisti Socialinių įmonių įstatymą sukėlė neįgaliųjų bendruomenės nerimą. Klaipėdos teritorinės darbo biržos, subsidijuojančios socialines įmones, Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja Daiva Onaitienė sako, kol kas nemačiusi šio įstatymo pataisos projekto, taigi visos kalbos esančios tik gandai.

Turi keistis darbdavių požiūris

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis mano, kad mūsų visuomenė dar nepasiekė tokio lygio, kad galėtų gyventi be neįgaliųjų socialinių įmonių (darbdaviai neįgaliuosius vertina kaip nereikalingus). Anot jo, geriausia negalią tutintiems žmonėms būtų dirbti specialiai tam pritaikytose įmonėse, pavyzdžiui, "Regsedoje". Kitur dirbti jiems būtų gana sudėtinga dėl tokių paprastų dalykų, kad nėra įrengtos įvažos ir kt. "Kitų šalių patirtis irgi tai rodo. Švedijoje yra tokios įmonės, į kurias suvežami žmonės, kurių vienas gali dirbti 2 valandas, kitas ilgiau. Iš darbo jie išvežiojami į namus. Yra speciali sistema siekiant juos integruoti į visuomenę", - sakė jis.

A. Adomaičio manymu, vis dėlto turėtų likti neįgaliųjų socialinės įmonės. Jose žmonės, turintys negalią, jaučiasi geriau ir tarpusavyje bėdomis pasidalina. Sveikame kolektyve toks žmogus vis tiek jaučiasi šiek tiek suvaržytas.

"Pas mus dar visuomenė nėra pasiekusi tokio lygio kaip užsienyje, kur į neįgalųjį žiūrima normaliai. Mūsų visuomenėje jis žeidžiamas ir žvilgsniais, ir replikomis. Sovietmečiu nuvykome į Švediją ir mus aptarnavo senyvo amžiaus padavėjai, kurių vienas buvo raišas. Mums atrodė, kad padavėjas turi būti jaunas ir gražus. Ten visai kitas požiūris. O mes tokio dar iki šiol neturime. Pas mus jis tik dabar pradeda šiek tiek keistis. Kol jis pasikeis, reikia laiko ir tikrai ne vienerių metų. O pirmiausia turi keistis darbdavių požiūris. Dabar jie pirmiausia klausia, kiek žmogui metų ir ar jis neturi neįgalumo. Deja, realybė tokia", - sako A. Adomaitis.

SKAIČIAI. Klaipėdos teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje zonoje yra 327 neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji: Klaipėdos mieste - 230, o Šilutės ir Klaipėdos rajonuose - 97. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Žinoma, Darbo birža turi ir gerų pavyzdžių. Viena įmonė įdarbino tik 20 proc. darbingumą turintį vos ne paralyžiuotą žmogų informacinių technologijų specialistu, nes prie kompiuterio dirba jo galva ir ranka. Kita įmonė į analogišką poziciją priėmė žmogų, kuris po avarijos nevaldo kojų, sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Jis dirba puikiai ir darbdaviai sako, kad yra aukso vertės.

Tačiau tokių darbdavių, pasak A. Adomaičio, nėra daug. Jo nuomone, minėtos įstatymo pataisos būtų neįgaliųjų veiklos ribojimas, o ne palengvinimas. D. Onaitienė mano, kad jeigu rengiami tokie įstatymų pakeitimai, yra atliekamos kokios nors studijos, analizuojama situacija, o ne šiaip sau sugalvota. Tačiau ji taip pat mano, kad būtent neregiams būtų labai sudėtinga integruotis į kitas įmones.

Be subsidijų neišgyventų

UAB "Regseda", buvęs Klaipėdos aklųjų kombinatas, kuris įkurtas 1959 metais, išgyveno įvairiais valdymo laikotarpiais. Šiuo metu joje dirba 175 žmonės. Tarp jų 83 proc. turintys negalią. 47 iš jų turi regos negalią ir priklauso pirmajai grupei - jie arba visiškai nemato, arba labai nedaug temato. Iš viso šioje įmonėje dirba 83 neregiai. Yra ir šizofrenija sergančiųjų, ir klausos bei kitokią negalią turinčiųjų. Šioje bendrovėje yra žmonių, joje dirbančių daugiau kaip 40 metų. Tiesiog netgi keičiasi kartos. Tokia sena įmonė yra vienintelė Klaipėdoje. Kitos atsirado po 2005 metų, kai buvo priimtas Socialinių įmonių įstatymas.

"Regsedos" direktorė K. Zibalienė sako, jeigu įmonė, negavusi subsidijų, bankrutuos, tikrai niekas neįdarbins tų 47. "Sutinku, kad žmonės, kurie sėdi vežimėliuose, turi klausos negalią, gali integruotis, kad ir sunkiau, bet ypač pajėgūs susirasti kokį nors darbelį. Jeigu būtų naikinama trečiosios neįgaliųjų grupės parama, mes neprieštarautume. Tačiau pirmoji ir antroji grupės turi likti. "Regseda" yra specialiai pritaikyta tokiems žmonėms, jiems parenkami specialūs darbai. Tai nėra lengva. Labai tikimės, kad tas įstatymas bus peržiūrėtas, kad tokios įmonės tiek nenukentės, kad joms reikės užsidaryti. Be subsidijų jos tikrai negalėtų išgyventi. Vis tiek žmonėms, turintiems sunkią negalią, dirbti taip kaip sveikiems niekada nepavyks. Jie negali dirbti prie linijų, jiems lieka tik rankinis darbas. Mes susirenkame tik tokius užsakymus, kurių negali padaryti mašinos. Tik dėl subsidijų mes galime konkuruoti su kitomis nesocialinėmis įmonėmis", - sako K. Zibalienė.

Bendrovė stengiasi duoti žmonėms darbo, dalyvauja įvairiuose konkursuose, visur, kur tik gali, ieško užsakymų. Šiuo metu dirba ne tik su Lietuvos gamintojais, bet ir su Vokietijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos. Pavyzdžiui, vokiečiams "Regsedos" darbuotojai pakuoja į dėžutes natūralius plaukų dažus.

Pasak K. Zibalienės, įstatymų leidėjai nenumatė, kad pelno siekiančios organizacijos gali pradėti naudotis Socialinių įmonių įstatymu, norėdamos gauti subsidijų. "Yra daug įsteigtų sąžiningų socialinių įmonių, kurios tikrai padeda žmonėms, turintiems negalią. Atsiranda kelios, kažką darančios ne taip, ir meta šešėlį visoms įmonėms. Mes stengiamės padėti I ir II grupės žmonėms, kurių niekas nenori priimti dirbti. Žinoma, pelno neturime, esame ne jo, o užimtumo siekianti organizacija", - kalbėjo K. Zibalienė.

Lietuvoje šiuo metu yra 186 socialinės įmonės. Jeigu nebebus subsidijų, pasak K. Zibalienės, mažiausiai 80 proc. jų užsidarys.

"Nesupranta, kad aš galiu konkuruoti"

Ketvirtus metus "Regsedoje" dirbanti Sigita mano, kad kai kuriems neįgaliesiems įmanoma integruotis aktyvioje darbo rinkoje, bet visai akliems - ne. "Nematau viena akimi, bet kitą dar turiu. Iš invalidumo pašalpos neišgyvenčiau, turiu būtinai dirbti. Jeigu "Regsedą" uždarytų, aš galėčiau dirbti kitur. Prieš tai 10 metų dirbau pašte laiškininke. Žinoma, šiek tiek bijau, nes nežinau, kas bus", - sakė moteris.

II grupės psichinę negalią turintis Arūnas šioje įmonėje dirba, kaip pats sako, jau metai su kapeikomis. "Jeigu ją panaikins, ieškosiuosi kito darbo. Esu ir užsienyje dirbęs. Jeigu ta firma, susijusi su norvegais, nebūtų bankrutavusi, dar būčiau dirbęs joje iki šiol. Uždarbis buvo geresnis, maistas, buto nuoma nekainavo. Nematau jokių problemų dėl įstatymų. Viską susirandu pats", - sakė jis.

Kad neįgalieji turės dalyvauti toje pačioje rinkoje su sveikaisiais, vilniečio Jaroslavo, turinčio I grupę, nebaugina. "Per tą integraciją į darbo rinką galbūt visuomenė pamatys, kad mes irgi galime dirbti daug ir netgi konkuruoti. Problema tik ta, kad dažnai darbdavys bijo įdarbinti neįgalų žmogų, nes mano, kad bus daug popierizmo, reikės pritaikyti vietą ir t. t. Bandžiau darbintis normalioje įmonėje. Gavau atsakymą, kad mano darbai geri, bet kodėl įmonė turėtų priimti neįgalų, jeigu regintysis viską padarys daug greičiau. Skaudu, kad nesupranta, aš dar galiu konkuruoti", - sakė vaikinas.

Pasak Jaroslavo, darbdaviai ieško darbuotojų, turinčių 40 proc. darbingumo, o tokių, kurių darbingumas tik 10-15 proc., kaip jo - tikrai ne.

Jam antrino jo kolega panevėžietis, į Klaipėdą lapkritį atvykęs vien todėl, kad "Regsedoje" gavo darbo. Pasak jo, per daug yra apsaugos įstatymų, kurie neįgaliesiems daro meškos paslaugą ir todėl darbdaviai jų nenori. "Jeigu mes įsidarbintume į normalias įmones, mus matytų platesnis visuomenės ratas. Žinoma, socialinių įmonių naikinti jokiu būdu nereikia, bet turi būti sudaryta galimybė darbintis ir į kitas įmones. Reikėtų dirbti su pačiais darbdaviais, kad bent leistų žmogui pabandyti", - sako panevėžietis.

Vilnietis sako studijavęs Kaune, kolegiją baigė Panevėžyje, o į Klaipėdą atvykęs todėl, kad panoro pakeisti miestą. Uostamiestyje jis jau pusė metų. Jis nemano, kad ši įmonė yra paskutinė gelbėjimosi virvė.

Panevėžietis apgailestavo, kad už neįgalumą mokamų pašalpų jie negali panaudoti taip, kaip pensininkai, gaunantys pinigus iš "Sodros", negali pirkti išsimokėtinai ir kt. Jeigu ne su tėvais gyvena, reikia mokėti buto nuomą, valgyti reikia, tad būtina dirbti, nes neįgalumo pašalpos tikrai nepakanka. Vilnietis sako, kad jam norisi savarankiškai gyventi ir nuo nieko nepriklausyti.

"Naikinti tokias įmones kaip mūsų ar kurčiųjų, negalima. Manau, mūsų visuomenė dar nėra tam pasirengusi. Pas mus trūksta tolerantiškumo. Jeigu žmogus neįgalus, jis nurašytas ir jo niekas nenori priimti, nes nesužino, ką jis gali dirbti. Mums tik reikia apsičiupinėti, susipažinti su darbu o tada nereikia ir akių, kad gerai dirbtume, kaip jūs visi, pripratę žiūrėti. Manau, tokios įmonės visada turi egzistuoti. Šiandien žmogus sveikas, o rytoj gal kuo nors susirgs, kur jis staiga puls dirbti", - savo nuomonę išsakė 40 metų Rasa, regėjimo negalią turinti nuo vaikystės.

P. S. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atsakymų į pateiktus dienraščio klausimus nesulaukėme.

"Mes sakome, kad taip nebus"

Gediminas BARTKUS, VšĮ Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas

Tas naujas Socialinių įmonių įstatymas, kurio projektą parengė Socialinių reikalų ir darbo ministerija, užstrigo, nes jis pasirodė esąs niekam netinkantis. Vienoje pusėje yra socialinės įmonės, kitoje - mūsų oponentai, t. y. Lietuvos neįgaliųjų forumas, keli Seimo nariai, visų tų pakeitimų iniciatoriai. Sakyčiau, jie nori sukurti visiškai naują sistemą. Tas įstatymas netenkina tiek vienos, tiek kitos pusės.

Pirmą grupę naujasis projektas paliestų mažiausiai. Norima II ir III neįgaliųjų grupėms padaryti terminuotas dvejų metų subsidijas. Mūsų oponentai mano, kad tie žmonės, atgavę darbo įgūdžius, per tiek laiko visiškai gali ir nori eiti į įprastą darbo rinką ir juos darbdaviai priims.

Socialinės įmonės plečiasi, jų daugėja. Dirbančių neįgaliųjų vis daugėja, todėl kasmet reikia jiems vis daugiau lėšų. Valstybė subsidijuoja ne konkrečią socialinę įmonę, o žmogų, turintį negalią, kuris dirba joje. Deja, jis vis tiek nedirba taip, kaip sveikas žmogus, todėl darbdavys ekonominiu požiūriu patiria nuostolių. Todėl valstybė skiria subsidijas.

Norima netolimoje perspektyvoje išnaikinti socialines įmones, tačiau kuo jos bus pakeistos, šiandien nėra aišku. Oponentai kalba, kad kiekvienas žmogus turės neįgaliojo krepšelį ir su juo eis į atvirą darbo rinką, o darbdaviai jį priims. Mes sakome, kad taip nebus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra kvotų sistema, kad keli proc. darbuotojų turi būti neįgalieji. Praktika rodo, kad tokios įmonės mieliau moka baudas nei įdarbina neįgaliuosius. Žinoma, yra ir gražių pavyzdžių. Patys neįgalieji sako, kad jie bus niekam nereikalingi, nesvarbu, ar jie turės krepšelį, ar ne.

"Svarbu socialinis aspektas"

Daina VITKAUSKIENĖ, VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė

Aklųjų sąjunga sunerimusi dėl to, kaip keisis situacija. Mūsų socialinės įmonės yra įdarbinusios pirmagrupius, kurių didžioji dalis niekada neintegruosis į visuomenę. Tai dabar atsirado socialinių įmonių, kurios nežinia dėl ko steigiamos. Viliamės, kad tos tikrosios įmonės bus išskirtos. Negalima taip lengvai sugriauti visko, kas tiek metų buvo kurta.

Svarbu ir socialinis aspektas. Visiškai aklas žmogus būtų priverstas sėdėti namie tarp keturių sienų. Kalbame ne tik apie neįgaliųjų išgyvenimą be darbo, bet ir apie socialinį žmogaus gyvenimą, apie jo užimtumą kasdien. Darbe jis bendrauja su žmonėmis.

"Mūsų žmonės atsidurs labai dideliame pavojuje"

Laima STELINGIENĖ, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos miesto filialo pirmininkė

Negalima sakyti, kad neliks socialinių įmonių. Kol kas tik svarstomas įstatymo projektas, nieko nėra dar priimta. Tačiau kad ir kokiomis šviesiomis spalvomis piešiamos mūsų, neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės, aš tokiomis spalvomis mūsų ateities nematau. Manau, mūsų žmonės atsidurs labai dideliame pavojuje. Kaip bus įpareigotas darbdavys, kaip motyvuotas priimti neįgalųjį? Žmonėms, turintiems regėjimo negalią, integruotis visavertiškai į darbo rinką bus tikrai sunku. Ypač didelis pavojus kyla išsilavinimo neturintiems žmonėms. Nedirbdami iš pašalpų jie negali išgyventi, tik egzistuoti.