Neseniai uostamiestyje pristatyta rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano, vadinamosios miesto konstitucijos, koncepcija, nenumatanti išorinio uosto, pasiekė provokacijos tikslą – atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad savivaldybė ne pėsčia.
Brėžiniuose vaizduoti dabartines uosto teritorijas, kurias prie Žiemos uosto nuomoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir kitapus upės žiočių – Vakarų Baltijos laivų statykla, kaip keičiančias paskirtį, reiškia lipti į valstybės daržą, o lazda yra su dviem galais. Sulaukus reakcijos, šio sprendinio ketinama atsisakyti. Taip žiniasklaidai teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai. Esą pateikta tik tarpinė ataskaita, koncepcija dar nebaigta, bus tikslinama, ir konversijos teritorijų, sulaukusių tiek politinių oponentų, tiek uosto bendruomenės kritikos, neliks nė žymės.
Miestų raida panaši
Klaipėdos bendrojo plano ekspertu tituluotas architektas Mindaugas Pakalnis (anksčiau dirbęs prie plano kartu su kompanija „Sweco Lietuva“ jį rengiančioje bendrovėje „Urbanistika“, dabar – Vilniaus miesto vyriausiasis architektas) įsitikinęs, kad centre esančių pramoninių teritorijų konversija – visų uostamiesčių raidos praktika. Jo manymu, Klaipėdos bendrojo plano koncepcijoje toks uosto teritorijų žymėjimas taip pat reikalingas prie istorinės miesto dalies.
„Jeigu uostas būtų plėtojamas be konversijos, tai darytų neigiamą įtaką miesto ateičiai. Privalai galvoti, ne ką tu darysi, o ką darys karta po tavęs“, – miesto taryboje kalbėjo M. Pakalnis. Tačiau jis nepaminėjo, kad kitos valstybės turi ne po vieną uostą, o konversijos planuojamos lygiagrečiai kuriant naujas krovos teritorijas gilesnėse akvatorijose.
Pusmečiu anksčiau pradėtas rengti uosto bendrasis planas nagrinėjo 4 plėtros alternatyvas. Susisiekimo ministerija yra pritarusi maksimalios plėtros tiek pietinėje dalyje, tiek šiaurinėje, kur būtų statomas išorinis uostas, variantui. Nors rudenį uosto dokumentas turėtų būti baigtas, ko gero, taip nebus, nes Vyriausybė savo pozicijos dar nėra pareiškusi. O susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra ne kartą išdėstęs gana abstrakčią mintį, kad be sutarimo su savivaldybe išorinis uostas projektuojamas nebus.
Tačiau tai netrukdo rengti uosto bendrojo plano, kuris yra aukštesnio lygio dokumentas nei miesto perspektyva.
„Sweco Lietuva“ projektuotojai, tuo pat metu rengiantys ir uosto bendrąjį planą, prieštarauja konversijos plotų numatymui uoste. Jie pritaria procesui, kai miestas prie vandens ir uostas į jūrą juda vienu metu, kad uosto teritorija nesumažėtų.
Konversija – prie giliausių krantinių
Buvęs susisiekimo ministras tarybos narys konservatorius Rimantas Didžiokas kolegų prašė nepastatyti Klaipėdos miesto tarybos į priešingą valstybei poziciją. Jo kolega Arūnas Barbšys konversijos įrašymą naudingiausioje uosto vietoje, kur giliausios krantinės ir didžiausios tiek valstybės, tiek privačios investicijos, pavadino susipykimu su sveiku protu. Socialdemokratų skyriaus lyderė Lilija Petraitienė tokią uosto konversiją pavadino miesto invazija ir grėsme demografijai, kadangi uosto pajėgumo mažinimas prieštarauja strategijai pritraukti gyventojų.
Miesto tarybos posėdžio išvakarėse apie konversiją sužinojusi KLASCO bendrovė šios tarybos nariams išplatino laišką, kuriame teigė nesutinkanti su teritorijų konversijos planu. Nes miesto Bendrojo plano kontūrus pristatant uosto taryboje konversijų teritorijomis buvo nurodytos visiškai kitos vietos, kur nevyksta krova. Politikų buvo prašoma nepritarti konversijos sprendiniui dėl keistų užmačių. Nes, kaip rašo projektuotojai aiškinamajame rašte, „miesto centrų plėtra vykdoma kuriant prieigą prie vandens (konvertuojamos uosto teritorijos, paliekant tam tikras uosto funkcijas)“. O tai gali reikšti, kad nustūmus vieną verslo įmonę toje vietoje būtų kuriama kita.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vidmantas Dambrauskas politikams aiškino, kad verslas neskraido politiniais padebesiais, yra arčiau žemės. Teritorijoms suteikus konversijos statusą gali kilti problemų įmonei gauti statybos leidimą, neaišku, kas tvarkys krantines.
KLASCO vadovas Audrius Pauža „Lietuvos žinioms“ teigė, kad projektuotojų požiūris į uosto teritoriją, vertinant ją tik atstumu nuo miesto centro, yra neprofesionalus. Be to, konversijos sprendinys įrašytas neaptarus klausimo su žemės savininku ir naudotoju.
„Uosto teritorija – valstybės valdoma žemė, išnuomota 50 metų terminui. Nėra teisės aktų, be šiuo metu taikomo viešo žemės nuomos konkurso. KLASCO žemės nuomos sutarties laikotarpiui yra numačiusi krovos veiklą, parengusi investicinius planus ir juos įgyvendina. Lygiagrečiai į krantines investuoja ir valstybė, pavyzdžiui, pratęsiama giliavandenės 16,5 metro gylio atkarpos linija, šiemet numatyta 10–11 krantinių rekonstrukcija. Tai kainuoja dešimtis milijonų eurų. Savo ruožtu į privažiuojamuosius kelius investuoja ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Beveik visa giliausia uosto dalis patektų į konversijos teritoriją. Mūsų įmonės veikla teikia ekonominę naudą Klaipėdai ir valstybei. Klausimo svarstymas miesto taryboje, netgi koncepcijos kūrimo stadijoje, jau padarė žalos KLASCO reputacijai, nes sukėlė klientų abejonių dėl įsipareigojimų vykdymo“, – sakė A. Pauža.
Pasak jo, prieigai prie vandens mieste atsirastų vietos ir be KLASCO teritorijos, jeigu atsivertų prieš dešimtmetį Vyriausybės nutarimu iš uosto paimta su Žiemos uostu besiribojanti „Laivitės“, arba „Memelio miesto“, teritorija. Ji turėjo suteikti plačių urbanistinių galimybių, tačiau projektas žlugo, investuotojų nematyti iki šiol. Teritorija miestiečiams neprieinama, ten tebevyksta smulki laivų remonto veikla. Turtą perėmusi banko įmonė „Litectus“ rengia naują sklypo panaudojimo projektą. Yra politikų, manančių, kad bent pusę jos reikėtų grąžinti uostui ir nesikėsinti į naujus plotus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą