Per pirmą šių metų pusmetį gyvybės draudimo bendrovės gyventojams išmokėjo daugiau nei 1,4 mln. Lt kritinių ligų atvejais. Ši suma, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo apie 61 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) pastebi, kad praėjusiais metais tik 0,4 proc. gyventojų, susirgusių kritinėmis ligomis, buvo pasirūpinę jų draudimu. Be to, gyventojai rinkosi keliskart mažesnes draudimo sumas nei jų prireikia gydymo išlaidoms padengti.
Renkasi penkis kartus mažesnes sumas nei gydymo kaina
Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienerius metus trunkantis vėžio ligos gydymas moderniais ir efektyviais vaistais gali kainuoti daugiau kaip 100 tūkst. Lt. LGDĮA duomenimis, šiuo metu pasirenkamos kritinių ligų draudimo sumos yra penkis kartus mažesnės.
Pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė moterų pasirinkta draudimo suma sudarė 20,4 tūkst. Lt, o vyrų – 21,8 tūkst. Lt. Per šį laikotarpį moterys patyrė 6 proc. daugiau kritinių ligų atvejų nei vyrai, o joms sumokėtų išmokų suma buvo 10 proc. didesnė ir siekė 734,2 tūkst. Lt. Vidutinės išmokos suma dėl kritinių ligų sudarė beveik 13,9 tūkst. Lt ir, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 42 proc.
"Pastebime, kad dalis gyventojų, pasirinkusių kritinių ligų draudimą, vis dažniau nusprendžia padidinti pasirinktas draudimo sumas. Kita vertus, jei palygintume, kiek pinigų kovodami su liga išleidžia gyventojai, susirgę vėžiu, patyrę insultą ar infarktą, pastebėtume, kad paprastai pasirenkamos draudimo sumos vis dar yra per mažos.
Žinoma, valstybė kompensuoja stacionariai vėžį besigydančių gyventojų vaistus, tačiau šios ligos gydymas užtrunka ilgai, dažnai jam prireikia ir nekompensuojamų, brangių gydymo priemonių. Be to, pasitaiko atvejų, kai susirgęs vėžiu, patyręs insultą ar infarktą, žmogus apskritai tampa nedarbingas ir nebegauna pajamų, tad tikėtis, kad valstybės paramos užteks, nederėtų", – teigia Artūras Bakšinskas, LGDĮA prezidentas.
Draudžiasi maža dalis sergančiųjų
Naujausiais Lietuvos vėžio registro bei Higienos instituto duomenimis, per metus šalyje užregistruota 17,7 tūkst. suaugusių gyventojų, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, 22,4 tūkst. – insultas, 7,7 tūkst. – infarktas. Tuo tarpu praėjusiais metais gyvybės draudikai gyventojams išmokėjo 181 išmoką kritinių ligų atveju, t.y. tiek susirgusiųjų buvo apsidraudę kritinių ligų draudimu.
"Pastebime tendenciją, kad vis daugiau gyventojų, besidraudžiančių gyvybės draudimu, kaip papildomą riziką pasirenka kritinių ligų draudimą. Dalis gyventojų, anksčiau pasirašiusių gyvybės draudimo sutartis, papildo jas kritinių ligų draudimu. Vis dėlto, akivaizdu, jog praėjusiais metais tik labai maža dalis kritinėmis ligomis susirgusių gyventojų laiku nusprendė pasirūpinti finansine pagalba šių ligų atveju", – teigia LGDĮA prezidentas.
LGDĮA duomenimis, gyvybės draudimo sutartyse kritinių ligų draudimą kaip papildomą riziką iš viso yra pasirinkę 83,6 tūkst. Lietuvos gyventojų. Per pirmą šių metų pusmetį naujų gyvybės draudimo sutarčių su kritinių ligų draudimu pasirašyta apie 7 tūkst. arba 10 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą