Traumų darbe patiriama dvigubai daugiau nei teigia oficiali statistika

Kad traumų darbe įvyksta žymiai daugiau, neabejoja ir draudikai. Draudimo bendrovės BTA atstovai teigia, kad išmokos už traumas, įvykstančias darbe per metus sudaro apie 8-10% visų išmokų, išmokamų dėl nelaimingų atsitikimų. Pasak BTA asmens draudimo specialisto Ronaldo Grizicko, „darome prielaidą, kad traumų darbo metu įvyksta ženkliai daugiau ir išmokos esant šioms aplinkybėms galėtų siekti 15-20%. Taip manyti turime pagrindo, kadangi pasitaiko atvejų, kai darbdavys susitaria su darbuotoju neatskleisti tikros traumos vietos ir priežasties, idant darbdavys išvengtų papildomų rūpesčių.“

Draudimo specialisto pastebėjimu, trauma, nesvarbu, lengvesnė ar sunkesnė, savaime apriboja tam tikras žmogaus fizines galimybes, tačiau jeigu žmogus yra apdraustas ir traumos darbe faktą bandoma nuslėpti, tai žmogui yra ir tam tikras finansinis praradimas. „Pavyzdžiui, jeigu nuo nelaimingų atsitikimų žmogus draudžiasi pats, savo lėšomis, paprastai jis renkasi draudimą, kuris galiotų visą parą, o įvykus nelaimei draudimo išmoka mokama, atsižvelgiant į įvykio pasekmes ir draudimo sumą, kuria žmogus draudėsi. Tuo tarpu darbdavys, drausdamas savo darbuotojus, gali pasirinkti draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį – visą parą ar tik darbo metu ir pakeliui į darbą ir iš jo. Pasirinkus pastarąjį variantą, įvykusio nelaimingo atsitikimo faktas turi būti oficialiai ištirtas ir dokumentuotas, o tai jau sukelia papildomų rūpesčių darbdaviui, todėl esant nesunkiai traumai kartais gali būti paprasčiau susitarti su darbuotoju, kad būtų nurodytas kitas įvykio laikas ir vieta. Tokiu atveju draudimo išmoka nemokama ir apdraustas darbuotojas negauna papildomos finansinės kompensacijos.“, - situaciją aiškino R.Grizickas.

2011 metais draudimo bendrovė BTA išmokėjo daugiau kaip pusę milijono litų išmokų dėl patirtų traumų. Pernai draudimo išmoka buvo išmokėta 2,2 tūkst. suaugusių asmenų, iš kurių beveik šimtu atvejų išmokėtos išmokos dėl patirtų traumų darbo metu. BTA duomenimis, vidutinė išmoka dėl traumų, patiriamų darbe, sudaro 762 litus, kai išmoka dėl susižalojimo, patirto buityje, vidutiniškai sudaro 400 litų. Mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atveju draudimo išmokos suma siekia šimtą tūkstančių litų.

„Vidutinė draudimo išmoka traumos darbe atveju neatsitiktinai yra kone dvigubai didesnė nei kitais atvejais. Taip yra todėl, nes darbdaviai darbuotojus paprastai draudžia didesnėmis sumomis tiek nuo mirties ar netekto darbingumo, tiek ir nuo traumų. Todėl įvykus įvykiui darbe, kurio pasekmės dažnai yra sunkesnės nei įvykių buityje, išmokų suma yra ženkliai didesnė.“, – pasakoja R.Grizickas.

Dažniausiai traumas darbe patiria asmenys, susiduriantys su padidinta rizika – statybininkai, vairuotojai, krovėjai, miško pjovėjai ir kitų profesijų atstovai. Dažniausios traumų aplinkybės – kritimas iš kelių metrų aukščio, susižalojimai keliant sunkius krovinius, galūnių sužalojimai dirbant su staklėmis, pjūklais ir kitokia technika bei įrankiais. Nelaimingi atsitikimai neretai nutinka ir vykdant technikos remonto ar atliekant statybos darbus, taip pat pakeliui į darbą arba iš jo.

Skaudžioji Valstybinės darbo inspekcijos statistika liudija, kad itin rizikinga nelaimių darbe požiūriu grupė yra darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje yra iki 1-erių metų. Pagal pasekmes sveikatai, 2011 metais net 55% tokių darbuotojų žuvo darbe, 49% buvo sunkiai, o 37% lengvai sužaloti.

„Deja, bet mūsų šalyje vis dar dažnai nutinka, kad žmonės siunčiami dirbti pavojingą darbą, nors tam yra visiškai neparengti, neapmokyti saugių darbo metodų. Jauniems darbuotojams neretai pritrūksta ne tik profesinių įgūdžių, bet ir elementarių mokymų. Darbuotojai ne tik siunčiami dirbti darbą, kuriam nėra parengti, bet ir dirbdami nėra tinkamai prižiūrimi, naudoja netvarkingus darbo įrenginius, dirba neįvertinus rizikos susižaloti, o tai ir lemia nelaimingus atsitikimus ir net žūtį darbe.” – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.