Danijos bendrovė "Trident Marine ApS" paskelbė, kad tęs dalyvavimą "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) privatizavimo konkurse. Patvirtindama savo ketinimus dėl LJL, rugpjūčio 14 dieną į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą "Trident Marine ApS" pervedė 0,5 mln. Lt dydžio piniginį užstatą.
Šį pirmadienį "Trident Marine ApS" Vilniaus apygardos teismui taip pat pateikė ieškinį dėl Valstybės Turto Fondo sprendimo atmesti jos, kaip tariamai nepatikimos bendrovės, paraišką dalyvauti viešame LJL privatizavimo konkurse.
Kartu su ieškiniu "Trident Marine ApS" pateikė Danijos muitų ir mokesčių administracijos, Danijos centrinio nusikaltimų registro, Danijos įmonių rejestro bei kitų institucijų pažymas apie bendrovės veiklą.
Penktadienį į Lietuvą atvyksta ir Danijos bendrovės vadovai, kurie spaudos konferencijoje ketina pristatyti bendrovės planus Lietuvoje bei pasirengimą toliau dalyvauti "Lietuvos jūrų laivininkystės" privatizavimo konkurse. "Trident Marine ApS" vadovai ketina susitikti ir su valstybės institucijų, atsakingų už privatizavimo procesų priežiūrą, pareigūnais ir tiesiogiai pateikti informaciją apie bendrovę.
Neoficialiomis žiniomis, "Trident Marine ApS" už 66,66 proc. LJL akcijų siūlė didžiausią sumą - 33 mln. litų.
LJL privatizavimas yra įstrigęs nuo rugpjūčio pradžios, nes "Trident Marine ApS" prašymu Vilniaus apygardos teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs laivininkystės privatizavimą. Prognozuojama, jog jei suinteresuotoms pusės elgsis geranoriškai ir, jei bylos nagrinėjimas neužtruks dėl kokių nors priežasčių, ji gali būti išspręsta per 4 - 6 savaites. Lietuvoje teismai yra priėmę sprendimų su privatizavimu susijusiose bylose, kurie gali būti teigiami precedentai ir vienai, ir kitai dėl LJL besibylinėjančiai pusei.
Nors kiti du konkurso dalyviai - Skandinavijos konsorciumas iš "Rederiet Fabricius" ir "Continental Ship Management" kompanijų ir LJL vadovo Vytauto Vismanto konsorciumas yra pateikę savo pasiūlymų pagerinimus, tačiau vokų su jais konkurso komisija dar neatplėšė.
Iš įstatinio 200,901 mln. litų LJL kapitalo yra privatizuojama 66,66 proc. akcijų, mažiausiai už jas tikimasi gauti 20,09 mln. litų. Už akcijas, neoficialiomis žiniomis, Skandinavijos konsorciumas siūlė 22,1 mln. litų ir 40 mln. JAV dolerių investicijas, o vietos investuotojai - minimalią kainą ir jokių investicijų.
LJL kotiruojamos Nacionalinės vertybinių popierių biržos Einamajame sąraše, kainuoja po 18 centų, įmonės kapitalizacija buvo 36,2 mln. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą