Tyrimas: apie 80 proc. Baltijos valstybių piliečių mano, jog šešėlį sunaikintų sumažinti mokesčiai

Dėl kontrabandos ir nelegalių prekių Europos Sąjungos šalys netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Šešėlinė ekonomika ypač tvirtas pozicijas yra užsiėmusi Rytų Europos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ar Bulgarijoje, pažymėta ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje "Šešėlinė ekonomika ir mokesčiai".

Vienas iš konferencijos organizatorių, Tarptautinio mokesčių ir investicijų centro (ITIC) prezidentas Danielis Vitas (Daniel Witt) sakė, jog vienas kertinių uždavinių yra priversti šešėlinės ekonomikos šakas grįžti į legalią veiklą, o ne atvirkščiai, kaip yra dabar.

"Kasmet ES šalys narės praranda apie 10 milijardų eurų vien dėl nelegalių tabako gaminių. Mes turime rasti būdų, kaip šią ir kitas šešėlinės rinkos šakas sugrąžinti į legalią veiklą", - pabrėžė jis.

D.Vito teigimu, viena pagrindinių šešėlinės rinkos atsiradimo priežasčių yra vadinamieji "mokesčių šokai", kai mokesčiai ir akcizai yra staigiai pakeliami. Tuomet dalis legalios rinkos pasitraukia į šešėlinę veiklą. "Rytų Europos valstybėms yra sunkiau kovoti su šešėline ekonomika, nes jos ribojasi su už ES ribų esančiomis šalimis, kur kainos ir mokesčiai gerokai skiriasi. Tad reikia reaguoti į kaimynų elgesį ir taip planuoti apmokestinimo politiką", - sakė ITIC vadovas.

Tyrimo duomenimis, kai akciziniai mokesčiai tampa perdėtai aukšti, vartotojai, siekdami sutaupyti, atsigręžia į pigesnius, tačiau nelegalius produktus. Naujausias Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos, Latvijos bei Estijos piliečiai mano, jog pagrindinė tabako, alkoholio ir degalų kontrabandos priežastis yra šių produktų kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis. Apie 80 proc. Baltijos valstybių piliečių galvoja, jog akcizinių mokesčių mažinimas gali būti viena iš sėkmingų kovos su šešėline ekonomika priemonių.