Žemės ūkis
Sausra ir karščiai sužlugdė ūkininkų planus šiemet sulaukti gero derliaus.
Javus jau galima kulti, bet grūdų varpose - perpus mažiau negu įprastai. Grūdų augintojai nuostolių jau patyrė žiemą iššalus žiemkenčių pasėliams. Vasarojaus gamta irgi nepagailėjo.
Nuo karščio išdžiūvę bulvių ir kitų daržovių laukai, ganyklose gyvuliai rupšnoja ne sultingą žolę, o šieną. Kaimuose ima trūkti vandens, nes visi masiškai laisto daržus ir sodus, bandydami bent šį tą išgelbėti.
Bulves laisto upės vandeniu
Drevernoje ūkininkaujantis Petras Vasiliauskas nuo sausros ginasi savo 160 ha bulvių laukus laistydamas Minijos upės vandeniu. Laistymo įranga jo ūkyje įrengta dar prieš kelerius metus, siekiant apsaugoti labai brangių sėklinių bulvių pasėlius.
"Per parą sudeginame toną dyzelinio kuro, bulvėms vandenį pumpuodami iš upės. Ir tai nauda tik tokia, kad neleidžiame augalui numirti. Bulvės sustojo augti - mažiau gumbų, mažiau stiebų. Jau aišku, kad jų derlius bus gerokai mažesnis", - mano P. Vasiliauskas.
Ūkininkas dar augina apie 450 ha rapsų, kviečių, rugių.
"Javų tai neprilaistysi. Matosi vietomis pasėliai jau ruožais išdžiūvę. Panaši sausra yra buvusi 1992 metais", - sakė dreverniškis. Anot jo, ne visi gali sau leisti naudoti brangią laistymo įrangą, todėl kaimynų laukai atrodo liūdnai - javai išplaukę, bet grūdų varpose beveik nėra, išdžiūvę daržai.
Lietus nebeišgelbės
"Jeigu gausime pusę derliaus - tai dar gerai",- mano 180 ha javų pasėlių Dituvoje auginantis Artūras Česnauskas. Ūkininkas paskaičiavo, jog geriausiu atveju iš rapsų hektaro prikuls tik dvi tonas grūdų vietoj trijų.
"Javai pradėjo smarkiai gelsti, varpose grūdų tik trečdalis. Avižos jau sunoko, nors įprastai jos kuliamos rugpjūčio viduryje. Po sėjos beveik visai nebuvo gero lietaus - augalai nusilpo ir jau prasidėję lietūs jų nebeišgelbės",- sakė A. Česnauskas.
Pasak ūkininko, apsidrausti nuo tokių stichinių nelaimių žemdirbiams neįmanoma, draudimo kompanijos atlygina tik nedidelę dalį nuostolių.
Stipresnių specializuotų augalininkystės ūkių auginami javai dar kažkiek atsilaikys prieš sausrą, nes ūkininkai turi pakankamai lėšų geresnei pasėlių priežiūrai - trąšoms, dirvai dirbti ir kt. Todėl augalai užauga atsparesni gamtos kaprizams. O smulkesnių ūkininkų laukeliai užėjus karščiams ar šalčiams dažnai pasmerkti visiškam sunykimui.
Prastai atrodo ir sodai, ypač sausesnėse vietose. Vaismedžiai lyg rudenį meta lapus, nesunokę obuoliukai krenta žemėn, vyšnios smulkios, agrastus puola ligos. Kaimo žmonės kalba neatsimenantys tokių nederlingų metų. Prognozuojama, kad brangs agurkai, pomidorai, bulvės, kitos daržovės, turguose bus mažai sodo gėrybių.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Rašyti komentarą