Uostas bijo prarasti šimtus milijonų

Uostas prisipažįsta, kad jis savo planą turi parengti šiemet, nes nenori prarasti 100 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.

Mero pozicija

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus iniciatyva įvyko direkcijos ir miesto Savivaldybės specialistų pasitarimas. Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, diskusijos buvo karštos, kad būtų išvengta "susirėmimo" ateityje. Meras neneigia, kad atsirado tam tikrų neaiškumų, tačiau nenorėjo jų smulkmeniškai komentuoti.

"Labai tikiuosi, kad uosto atstovai išgirdo miesto poziciją, kuri nėra priešiška net patiems ambicingiausiems uosto planams. Tam, kad miestas galėtų priimti verdiktą, tinkamą valstybei ir uostui, jis turi turėti ant stalo reikiamo mastelio brėžinius su gana aiškiais paaiškinimais, o ne tokius, kuriuose pieštuku pažymėtas 200 metrų ruožas. Mes kalbame apie mikrochirurginę operaciją ir daryti ją kirviu niekam negalima leisti. Mes turime turėti visą informaciją. Jeigu įsivelsime į susirašinėjimų ir atsirašinėjimų procesą, reikalai į priekį nepajudės", - sakė meras.

DETALIZUOS. Uosto direkcija sutinka, kad brėžiniuose turi būti labiau konkretizuota, kiek uosto planai palies Melnragės gyvenvietę, kokią miško dalį. Martyno Vainoriaus nuotr.

Jo teigimu, šiuo metu siūloma pirmiausia vertinti tas BP dalis, kurios sutampa, padėti pliusiuką ir koncentruoti dėmesį ties tomis vietomis, kurios šiandien sulaukia gana rimtų diskusijų.

"Kai žinosime visą pasekmių miestui spektrą, kai visi, taip pat ir Vyriausybė, pripažins, kad jos neišvengiamos, tada galėsime kalbėti apie pasekmių suvaldymo priemonių paketą. Miesto vadovybė pirmiausia turi omenyje klaipėdiečių gyvenimo kokybės klausimą", - aiškino meras.

"Brėžiniai bus aiškūs"

A. Vaitkus sakė esąs patenkintas tuo, kaip sutarta derinti bendrus miesto ir uosto interesus.

"Rengiant uosto bendrąjį planą yra padaryta labai daug brėžinių. Gavome pastabą iš miesto, kad kai kurie jų per maži. Sutinku su miesto vadovais, kad mes privalome padaryti tokius brėžinius, kad visiems viskas būtų aišku, ne tik mums. Mes padarysime savo namų darbus ir ateityje klausimų dėl aiškumo apskritai neturėtų kilti", - tikino jis.

Anot Uosto direkcijos vadovo, daugiausia klausimų šiandien kyla dėl šiaurinės miesto dalies.

"Sutinku su miesto nuomone, kad brėžiniuose turi būti labiau konkretizuota, kiek planai palies Melnragės gyvenvietę, kokią miško dalį. Dabar mūsų specialistai turės padaryti didesnės apimties brėžinius. Mes bandome atkreipti miesto vadovų dėmesį į tai, kad neturime laiko resursų, skaičiuojamų pusmečiais ar metais", - kalbėjo A. Vaitkus.

Jis prognozuoja, kad miesto BP bus rengiamas mažiausiai pusmečiu ilgiau nei analogiškas uosto dokumentas.

"Mes privalome baigti planą 2017-ųjų pabaigoje. Susisiekimo ministerijos patvirtintas Uosto direkcijos 4 metų strateginis planas numato tamprią investicinę programą. Ji yra susijusi su tokiais globaliais darbais kaip uosto vartų pertvarkymas, kuris yra tiesiogiai susijęs su Europos Sąjungos lėšomis. Kalbame apie daugiau nei 100 milijonų eurų. Tokios prabangos prarasti šitokias lėšas negalime sau leisti. Nukentėtų ne tik Uosto direkcija, Klaipėdos uostas, bet ir visas transporto bei logistikos mazgas Lietuvoje bei nemažai pramonės įmonių. Jos turi daug vilčių, kad Klaipėdos uostas išlaikys lyderio pozicijas ir sukurs tokią infrastruktūrą, kuri neribos veiklos masto. Be to, negalima į antrą vietą nurašyti mums pateiktų uosto naudotojų planų - jie taip pat turi įsipareigojimų krovinių savininkams. Tiek miesto vadovai, tiek mes suprantame, kad Klaipėdai tai yra unikalus, galbūt net šimtmečio šansas. Didžiausios pasaulio kompanijos yra suinteresuotos įsikurti Klaipėdos uoste. Tai didelė perspektyva miestui - gali susikurti įvairios pramonės rūšys, atsirasti gerų darbo vietų, naujų specialybių mūsų aukštosiose mokyklose. Tai viena unikaliausių perspektyvinių galimybių ne tik Klaipėdos uostui, miestui, bet ir visam mūsų regionui bei Lietuvai", - kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.