"Transporto ir tranzito komisija buvo informuota apie tai, kad ateityje būtų sudaromos sutartys tarp Uosto direkcijos ir uosto naudotojų, kad investicijos, kurias daro direkcija, būtų tikslingos, atsipirktų ir pasiteisintų", - vakar BNS sakė E. Masiulis.
Anot jo, šiuo metu Uosto direkcija investuoja į krantines, infrastruktūrą, o jame dirbančios kompanijos neprisiima jokių įpareigojimų, pavyzdžiui, padidinti krovinių apimtį.
"Tos investicijos turi atsipirkti ir turi būti abipusis susitarimas - iš Uosto direkcijos pusės, kad jie įvykdys investicijas, bet iš operatoriaus turi būti įpareigojimas, kad įvykdžius tas investicijas, į uostą bus pritraukta daugiau krovinių", - aiškino ministras.
Klaipėdos jūrų uostas šiais metais investicijoms gali skirti beveik 200 mln. litų, o didžiausias numatomas projektas - įplaukos kanalo gilinimas. Už krovinius uostas renka rinkliavas, kurias, konkuruodamas su kitais Baltijos šalių uostais, norėtų toliau mažinti.
Klaipėdos uosto krova vasarį siekė 2,92 mln. tonų - 25 proc. daugiau nei 2010 m. vasarį, ir tai buvo geriausias vasario mėnesio rezultatas uosto istorijoje. Pernai uoste perkrauta 31,27 mln. tonų krovinių, o šiemet tikimasi bent 10 proc. augimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą