Už Klaipėdoje surinktus mokesčius kompiuteriai gali būti perkami ir Vilniaus krašto mokykloms.

Klaipėdoje veikia dveji lošimų namai. Pagal Azartinių lošimų įstatymą, pusė jų sumokėtų mokesčių turi būti skirta mokykloms kompiuterizuoti. Tačiau nors įmonės veikia uostamiestyje, jų sumokėti mokesčiai suberiami į bendrą katilą ir skirstomi centralizuotai.
Kitaip tariant, pagal šią tvarką, Klaipėdoje veikiančios įmonės į biudžetą sumokėtos lėšos gali būti skirtos kuriai tik nori savivaldybei - net ir Vilniaus krašte veikiančioms lenkiškosioms, ar net pačios sostinės mokykloms.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) programą, iki 2004 metų kiekvienoje šalies mokykloje dešimčiai moksleivių turi tekti po vieną kompiuterį. Šiuo metu vienu kompiuteriu vidutiniškai gali naudotis 25 mokiniai. Ministerijos duomenimis, blogiausia padėtis, nors tai ir skambėtų paradoksaliai, yra didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus viršininkės pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, vienu uostamiesčio mokyklose įrengtu kompiuteriu naudojasi... 40 moksleivių.
Geriausiai kompiuterizuotos - abi Neringos mokyklos.
Praėjusiais metais ŠMM Lietuvos mokyklose įrengė 3600 kompiuterizuotų darbo vietų. Pasak ŠMM Švietimo-informatikos techninio centro direktoriaus Vaino Brazdeikio, šiemet planuojama įrengti ne mažiau kompiuterizuotų darbo vietų. Tačiau kam bus skiriame pirmenybė - mažiausiai kompiuterių turintiems miestams, ar atskiriems regionams - ŠMM tarsis su Savivaldybių asociacija.
Finansų ministerija planavo, kad iš azartinių lošimų verslo į biudžetą pernai bus surinkta apie 25 mln. Lt. Vyriausiosios lošimų priežiūros komisijos (VLPK) duomenimis, pernai Lietuvos biudžetas iš azartinių lošimų verslo gavo dešimt kartų mažiau - 2,057 mln. litų pajamų. Nepaisant to, ne mažiau pusės šios sumos - per milijoną litų - turi būti skirta ugdymo įstaigų kompiuterizavimui.
Tačiau skirstant šias lėšas nebus atsižvelgiama, kur veikia lošimų namai - Klaipėdoje, ar Vilniuje.
Pirmuosiuose šalyje pradėjusiuose veikti Klaipėdos lošimų namuose "Nesė" yra penki stalai, už kuriuos kiekvieną mėnesį mokama 19 tūkst. Lt. Taip pat "Nesei" priklauso ir lošimo automatų salonas, kuriame yra 30 vadinamosios A kategorijos lošimų aparatų. Pasak "Nesės" direktorės Ingos Česnakienės, iš viso per praėjusiuosius metus ši bendrovė bendrovė į šalies biudžetą sumokėjo 434 tūkst. Lt. (iš jų - 114 tūkst. Lt avansu už pirmąjį šių metų ketvirtį).
Nuo praėjusių metų rugsėjo Klaipėdoje veikia ir antri lošimų namai "Pokervegas", kuriame yra penki kortų ir vienas ruletės stalas. Pasak šių lošimų namų direktoriaus Vytauto Vaičiaus, per paskutiniuosius praėjusių metų mėnesius ir pirmąjį šių metų ketvirtį "Pokervegas" sumokėjo 168 tūkst. Lt mokesčių.
Tad šalies biudžetas iš abiejų uostamiesčio įmonių pasipildė 602 tūkst. Lt. Pagal Azartinių lošimų mokesčių įstatymą pusė šios sumos - 301 tūkst. Lt - turi būti skirta kompiuterizavimo programai.
Tačiau apie tai uostamiesčio švietimo ir ugdymo įstaigos galės tik pasvajoti, kadangi kam skirti klaipėdiečių uždirbtus ir į biudžetą sumokėtus pinigus spręs centrinė valdžia.
Pasak Finansų ministerijos atstovų, visus į biudžetą surinktus mokesčius ministerija skirsto centralizuotai. Azartinių lošimų mokesčiai - ne išimtis. Nepriklausomai nuo to, kokioje savivaldybėje veikia ar veiks lošimų automatų salonai ar lošimo namai, iš jų veiklos sumokėti mokesčiai pateks į šalies, o ne savivaldybių biudžetus.
Tą dalį, skirtą mokykloms kompiuterizuoti, Finansų ministerija perves Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri ir įgyvendina kompiuterizavimo programą bei skirsto pinigus konkretiems gavėjams, neatsižvelgdama, kokioje savivaldybėje veikianti įmonė sumokėjo tuos mokesčius.
Pasak ŠMM atstovo V. Brazdeikio, jo atstovaujama ministerija lėšas taip pat gauna iš bendro katilo ir tikrai nežino, iš kokių šaltinių.