"Vakarų laivų remontas" keičia pavadinimą. "Jukos" bendrovė pripažinta investuotoju į "Mažeikių naftą".

"Vakarų laivų remontas" akcininkai priėmė sprendimą dar daugiau specializuotis laivų statybų versle bei didinti įmonės įtaką Baltijos šalių regione. Akcininkų susirinkime taip pat nuspręsta patvirtinti ir naują kompanijos pavadinimą - "Vakarų laivų gamykla".
Teigiama, kad naujasis įmonės pavadinimas atitiks ir ilgalaikius pagrindinio kompanijos akcininko - koncerno BSR - tikslus. Vienas svarbiausių jų - visiškai eksploatacijai parengtų laivų gamyba. Šią viziją "Vakarų laivų gamykla" tikisi visiškai įgyvendinti per penkerius metus.
"Pokyčiai kompanijos viduje nuosekliai atvedė prie strateginio žingsnio - bendrovės pavadinimo pakeitimo. Pavadinimas kur kas labiau atitiks ir mūsų veiklos specifiką", - sakė "Vakarų laivų remonto" generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Pasak jo, per pirmąjį šių metų pusmetį kompanijos pajamos, gautos iš laivų statybos, beveik susilygino su pajamomis, gautomis iš laivų remonto. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, pajamos iš laivų statybos "Vakarų laivų remonte" išaugo nuo 13,1 mln. litų iki 21,4 mln. litų. Tuo tarpu pajamos iš laivų remonto sumažėjo nuo 39,2 mln. litų iki 23,4 mln. litų.
"Laivų statyboms - priešingai nei laivų remontui - neaktualus sezoniškumas. Todėl tokios pertvarkos leistų įmonei sustyguoti darbo apkrovas ir užtikrinti darbuotojų užimtumą kiaurus metus", - sakė A. Šileika. Jo teigimu, įvykdžiusi numatytus pakeitimus, "Vakarų laivų gamykla" sustiprins savo pajėgumus ir taps dar pajėgesnė konkurentė didžiausioms Baltijos šalių regiono laivų statybų kompanijoms.
"Vakarų laivų remonto" apyvarta pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 54,57 mln. litų. Grynasis bendrovės pelnas per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo daugiau nei du kartus ir siekė 5,18 mln. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu bendrovės pelnas sudarė 2,29 mln. litų. Didžiausia šalyje laivų statybos ir remonto paslaugas teikianti kompanija buvo įkurta dar 1969 metais Klaipėdoje. Šiuo metu bendrovėje dirba 1425 aukštos klasės specialistai.

"Jukos" bendrovė pripažinta investuotoju į "Mažeikių naftą"

Nyderlanduose registruota ribotos atsakomybės bendrovė "Yukos Finance" patvirtinta investuotoju, perimančiu JAV bendrovės "Williams International" teises ir pareigas.
Nepaisant opozicijos prieštaravimų, Seimas ypatingos skubos tvarka antradienį priėmė atitinkamą nutarimą. Tačiau "Yukos Finance", skirtingai nei bendrovei "Williams", nesuteiktos strateginio investuotojo į koncerną "Mažeikių nafta" statuso.
Seimo nutarimas yra paskutinis Lietuvos valdžios sprendimas, būtinas baigti rugpjūčio mėnesį "Williams" ir Rusijos naftos giganto "Jukos" pasiektą susitarimą dėl 26,85 proc. "Mažeikių naftos" akcijų ir valdymo teisių pirkimo-pardavimo. 85 mln. JAV dolerių (apie 300 mln. litų) vertės sandorį baigti numatoma šį ketvirtadienį.
Seimo sprendimu "Williams" teises ir pareigas perimančiu investuotoju taip pat galės būti su bendrove "Yukos Finance" susijusios įmonės (ją kontroliuojančios ar jos kontroliuojamos), tačiau tik tol, kol bendrovę "Yukos Finance" arba su ja susijusias įmones kontroliuos Rusijos bendrovė "Yukos Oil Corporation".
Šį saugiklį parlamentarai priėmė nuogąstaudami, jog ateityje "Jukos" gali be Lietuvos valdžios žinios perduoti "Mažeikių naftos" valdymo teises valstybei nepriimtinam investuotojui.
Opozicijos atstovai teigė, jog priimdamas nutarimą Seimas atiduota "paskutinį kozirį" pakeisti 1999 metais pasirašytas sutartis dėl "Mažeikių naftos" privatizavimo Lietuvai palankesne kryptimi.
"Šitas nutarimas parodo valdančiosios daugumos, Seimo bejėgiškumą", - teigė opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Valdančiosios daugumos atstovai atmetė opozicijos kritiką, teigdami, jog siekia užtikrinti "Mažeikių naftos" gyvybingumą.
"Esmė ne sutarties pakeitime. Esmė, kad "Mažeikių nafta" dirbtų, kad būtų išsaugotos darbo vietos, kad biudžetas gautų pajamų", - teigė valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Siekdami pritraukti kuo daugiau keleivių, krovinių ir bagažo pervežimų geležinkelių transportu, Rusijos bei Lietuvos geležinkelininkai praėjusią savaitę pasirašė sutartį dėl abipusio geležinkelių atstovybių įsteigimo Vilniuje ir Maskvoje. Atstovybės padės operatyviau spręsti abiem pusėms aktualius klausimus, plės bei stiprins ryšius tarp Rusijos ir Lietuvos geležinkelių, teigiama "Lietuvos geležinkelių" pranešime spaudai.
Maskvoje vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Jonas Biržiškis ir komercijos direktorius Juozas Senūta, taip pat buvo pasirašytas susitarimas dėl šviesolaidinių perdavimo linijų statybos ir bendros jų eksploatacijos geležinkelių apsaugos zonoje, valstybės sienos perėjimo Sovetsko-Pagėgių ir Nesterovo-Kybartų punktuose.
Įgyvendinus šį projektą bus galima sujungti skaitmeninius Rusijos bei Lietuvos geležinkelių ryšių tinklus ir jų pagrindu sukurti antrinius ryšių tinklus.
Valstybės valdoma Lietuvos geležinkelių bendrovė į geležinkelio infrastruktūrą pirmąjį šių metų pusmetį investavo 53,8 mln. litų. Per septynis mėnesius pagrindinių kelių kapitalinio remonto darbų atlikta už maždaug 53,1 mln. litų.
Per visus 2002 metus "Lietuvos geležinkelių" investicijos į infrastruktūrą turėtų siekti 211 mln. litų. Iš viso šiemet investicijoms numatoma skirti 276,3 mln. litų.
"Lietuvos geležinkeliai" per septynis šių metų mėnesius pervežė 19,8 mln. tonų krovinių ir 3,4 mln. keleivių, o pirmąjį pusmetį uždirbo 17,3 mln. litų grynojo pelno.

Kritinė situacija naftos ir naftos produktų tranzito per Ventspilio uostą versle gali priversti naftos terminalą "Ventspils nafta" (VN) iki šių metų pabaigos parduoti dalį savo akcijų kuriai nors Rusijos naftos bendrovei.
Antradienį dienraštis "Biznes & Baltija" (B&B) pažymėjo, jog potencialiam VN akcijų pirkėjui tikriausiai teks derinti akcijų pirkimą su šešiais smulkiais naftos terminalo akcininkais.
"Ventbunkers" koncerną, kuris valdo VN, sudaro penki padaliniai - VN savininkė "Latvijas Naftas Tranzits" (LNT), bendrovės "Ventamarine", "Apsardzes Dienests Venta", "Baltijas Ekspresis" ir leidybos bendrovė Rygoje, taip pat septynios antrinės bendrovės. 58,15 proc. "Ventbunkers" akcijų valdo Nyderlanduose registruota bendrovė "Yelverton Investment". Be to, dar 26,39 proc. bendrovės akcijų valdo "Kement Ltd", o Austrijoje registruota bendrovė IAG valdo 13,2 proc. "Ventbunkers" akcijų. Kitos akcijos paskirstytos tarp šešių smulkių akcininkų.

Aukso paklausa visame pasaulyje per tris mėnesius iki birželio pabaigos buvo 729 tonos - 14 proc. mažesnė nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį, teigiama aukso gamintojams atstovaujančios organizacijos apžvalgoje.
Pasaulinės aukso tarybos (World Gold Council) teigimu, politinis ir ekonominis netikrumas padidino šio tauriojo metalo kainas ir paskatino į jį investuoti mažmeninius pirkėjus, tačiau tie patys veiksniai turėjo neigiamos įtakos paklausai iš kitų sektorių.
Apžvalgoje teigiama, kad dėl aukso kainų augimo, susirūpinimo pasaulio ekonomikos padėtimi ir geopolitinės įtampos sumažėjo juvelyriniams dirbiniams ir pramonėje naudojamo aukso paklausa.
Juvelyriniams dirbiniams skirto aukso nupirkta 581 tona, arba 16 proc. mažiau nei prieš metus, o pramonės poreikiams tenkinti - 79 tonos, arba 6 proc. mažiau nei prieš metus. Juvelyriniams dirbiniams skirto aukso paklausos sumažėjimui įtakos turėjo išaugus aukso kainai rupijomis 37 proc. sumažėjusi aukso paklausa Indijoje, nuperkančioje daugiausia šio metalo.
Investavimo tikslais perkamo aukso paklausa smuktelėjo 11,7 proc., nes gerokai padidėjus jo kainai, kai kurie investuotojai nusprendė aukso parduoti. Nors jo nupirkta mažiau, visų pirkimo sandorių vertė išliko beveik tokia pat kaip ir prieš metus - 7,3 mlrd. dolerių. Tai susiję su beveik 17 proc. padidėjusia vidutine aukso kaina.