Valdas Sutkus: investicinė aplinka Lietuvoje komplikuota

Užsienio investuotojas, svarstantis, ar kurti Lietuvoje darbo vietas, nežino, kad šioje Europos Sąjungai priklausančioje šalyje egzistuoja nuo sovietinių laikų istoriškai susiklosčiusi paprotinė darbo teisė – absurdiškai griežtas Darbo kodekso normas yra įprasta bendru sutarimu tyliai apeiti. Investuotojas išanalizuoja darbo santykius reguliuojančius teisės aktus ir jam kyla labai rimtų abejonių, ar verta šioje šalyje kurti verslą“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus susitikime su Socialdemokratų frakcija Seime.

Pasaulio konkurencingumo indekse, kurį kasmet sudaro Pasaulio ekonomikos forumas, pagal darbo santykių rodiklius, Lietuva yra antrajame pasaulio šalių šimtuke. Pagal darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo sudėtingumą, Lietuva užima itin žemą – 125 vietą (Latvija – 50, Estija – 12). Darbo santykių lankstumo srityje Lietuva taip pat yra tik 106 (Latvija – 24, Estija – 11). „Jeigu norime, kad Lietuvos darbo rinka taptų konkurencingesnė, privalome ieškoti lankstesnių, liberalesnių darbo santykių, įvairesnių darbo sutarčių formų, taigi ir pokyčiai darbo santykių reguliavime yra tiesiog gyvybiškai svarbūs“, – teigė V. Sutkus.

Pasak V. Sutkaus, pažangesniam socialiniam modeliui aktyviai priešinasi Trišalė taryba, kuri per keletą mėnesių negali rasti laiko Darbo kodekso projektui apsvarstyti, nors kaip tik darbo santykiai yra pagrindinė šios organizacijos veiklos tema. Ši taryba kaip tik ir atstovauja pasenusį socialinį modelį, kai priešingose stalo pusėse susodinti darbdaviai ir darbuotojai tarsi laikomi priešais. Trišalė taryba neužtikrina reikalingo visuomenės grupių interesų balanso ir yra pasenęs bei neefektyvus modelis, kurį laikas keisti.

Kaip alternatyva galėtų būti įsteigta europietiško modelio institucija – Nacionalinė ekonominių ir socialinių reikalų taryba. Šią organizaciją sudarytų verslo asociacijų, profesinių sąjungų, kūrybinių, jaunimo organizacijų, kai kurių kitų interesų grupių atstovai bei ekspertai.

Įstrigus ES projektams daugės bedarbių

Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairių infrastruktūros objektų rangovams – statybų, kelių, geležinkelių, inžinerinių sistemų ir informacinių technologijų įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Pasak V. Sutkaus, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.

„Buvęs finansavimo laikotarpis iki 2015 metų jau yra pasibaigęs ir visi projektai, kurie buvo vykdomi tomis lėšomis, šiemet baigiasi, o nauji konkursai 2016 metams šiuo metu beveik nėra skelbiami. Laikantis viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiančių teisės aktų, nuo konkurso rangos darbams paskelbimo iki sutarties pasirašymo su konkursą laimėjusia įmone praeina daugiau kaip pusė metų. Taigi, gali atsitikti taip, kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje neturės darbų. Jeigu niekas nesikeis, tai kitais metais turėsime ženklų bedarbių skaičiaus padidėjimą. Todėl būtina pagreitinti šių konkursų organizavimą“, – sakė V. Sutkus.

Lobizmo įstatyme – absurdiškos nuostatos

Verslas iš esmės pritaria, kad siektina užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, tačiau, kai kurios naujo įstatymo projekto nuostatos kelia nuostabą. Pasak V. Sutkaus, pagal šį projektą visos kokiais nors konkrečiais klausimais į politikus besikreipiančios organizacijos yra prilyginamos lobistams, kuriems taikomas sudėtingas veiklos reguliavimas ir imamas lobistinės veiklos mokestis. Pavyzdžiui, jeigu su vienmandatinėje rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu norėtų pasikalbėti kokios nors vietos bendruomenės pirmininkas iš tos apygardos, jis privalėtų užsiregistruoti lobistu, susimokėti lobisto mokestį ir pildyti specialią veiklos ataskaitą.