Anot specialistų, savivaldybės turėtų visiškai atsisakyti komercinio pobūdžio paslaugų. Verslininkams esą reikėtų leisti surinkti ir tvarkyti komunalines atliekas, pervežti keleivius, organizuoti turizmą, statyti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus. Tačiau Klaipėdoje pastaruoju metu vyksta ir atvirkštiniai procesai.
Vilties nepraranda
Kalbos apie privatininkų įsileidimą į savivaldybės daržą Klaipėdoje girdimos ne pirmą kartą - pernai Tarybos narys Rolandas Bražinskas siūlė privačioms bendrovėms spręsti automobilių stovėjimo problemas mieste bei rūpintis gatvių apšvietimu.
Pasak jo, žodžiai taip ir liko žodžiais, nors šio pasiūlymo jis giliai stalčiuose nepaslėpė - tikisi, kad bus įgyvendintas prašymas atlikti galimybių studiją, kurios metu paaiškėtų visi tokio varianto pranašumai ir trūkumai.
"Nors automobilių statymo problema mikrorajonuose yra itin aštri, papildomoms aikštelėms įrengti savivaldybė ar daugiabučių gyventojai pinigų neturi. Gal jų turi privatus kapitalas, kuriam galima būtų perleisti teritorijas ir leisti vykdyti komercinę veiklą su sąlyga, jog atsiras papildomos vietos mašinoms. Tai jokiu būdu nereiškia, jog stovėjimas kvartaluose būtų apmokestintas, bet ši galimybė net nesvarstoma. Apšvietimo ūkį privatininkai galėtų perimti, kad jį atnaujintų, būtų galima sutaupyti perkant elektrą iš biržos. Dabar galiojantys teisės aktai tai leidžia", - prisiminė R. Bražinskas, kuris viliasi, jog ši idėja vieną dieną taps realybe.
 |
| IDĖJA. Savivaldybės vadovams atrodo priimtina mintis nuomotis patalpas, jei tik atsirastų pigesnis variantas ir būtų galima sutaupyti bei išvengti tokių neigiamų pasekmių kaip sostinėje. Algirdo KUBAIČIO nuotr. |
Dairosi taupydami
Kai sausio pabaigoje vykusio Tarybos posėdžio metu buvo paprašyta šiemet savivaldybėje įkurti dar 9 darbo vietas, per metus kainuosiančias daugiau nei 200 tūkst. litų, sulaukta priekaištų apie didėjančią valdininkų armiją bei siūlymo paslaugas pirkti iš verslo - šis variantas galbūt būtų miestui pigesnis.
"Mūsų savivaldybė teikia nemažai viešųjų paslaugų, bet visada dairomės į rinką ir žiūrime, ar jas kas nors gali suteikti pigiau. Šiemet miesto biudžetas skausmingai apkarpytas, tad viską reikia peržiūrėti dar ūkiškiau, ypač kalbant apie socialinio sektoriaus išlaikymą", - pasakojo J. Simonavičiūtė.
Tiesa, kurių sričių paslaugas teikti būtų galima patikėti verslui, kalbėti dar anksti, sakė ji, tačiau neuždrausta bandyti bet kurioje iš jų.
"Net savivaldybės patalpas galime nuomotis, kaip Vilniaus meras Zuokas padarė, jei tik atsirastų pigesnis variantas ir būtų galima sutaupyti bei išvengti tokių neigiamų pasekmių kaip sostinėje. Tabu niekam nėra, yra tik ekonominis pagrindimas ir protingumo kriterijus", - teigė administracijos direktorė.
Elgiasi ir priešingai
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigia, jog, remiantis praktika, valstybės arba savivaldybės biudžetų apmokamų paslaugų teikimas yra pats efektyviausias, tačiau tai nereiškia, jog ir privatus sektorius šioje srityje yra bejėgis.
"Turime pavyzdžių - švietimo įstaigų apsauga, gatvių valymas ir priežiūra. Yra tarpiniai variantai, kai puikiai bendradarbiauja viešasis ir privatus sektorius. Tarkime, keleivių pervežimą vykdo Klaipėdos autobusų parkas ir privatūs vežėjai. Miestui svarbiausia - kaštai bei garantijos, kad paslauga būtų suteikta tinkamai", - dėstė Klaipėdos vadovas.
Anot jo, ne tik privatininkai turi teisę pretenduoti atlikti tai, kas pavesta savivaldybei, bet ir atvirkščiai - savivaldybė galėtų įsilieti į verslo teikiamų paslaugų rinką.
"Tai galėtų būti, pavyzdžiui, įvairios komunalinės paslaugos, tik apsvarsčius ne tik apie ekonomines, bet ir socialines tokio sprendimo pasekmes. Galimybių visur yra, tik reikia blaiviai, objektyviai viską pasverti", - sakė meras.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad atliekų rinkliavos perspektyvas nagrinėjusi darbo grupė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai žada teikti siūlymą analizuoti galimybę miestui turėti savo komunalinių paslaugų įmonę.
Žinia, savivaldybei priklausiusi atliekų surinkimo ir išvežimo bei kitų komunalinių paslaugų bendrovė "Specialus autotransportas" buvo privatizuota 2004 m. už 6,7 mln. litų. Dabar jau manoma, kad atliekų išvežimo paslaugas išdalinus kelioms privačioms įmonėms nuolat kyla grėsmė, jog vežėjai reikalaus mokėti daugiau, nei yra realus poreikis, o galbūt ir atsisakys teikti vienas ar kitas paslaugas.
"Žinoma, visos rinkos perimti mes net neketiname. Europos Sąjungos šalyse yra natūralu, kai municipalitetas turi apie 10 procentų rinkos. Tai skirta ekstra atvejams, be to, suteikia galimybę nustatyti tikrąją rinkos kainą", - yra sakęs Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Savivaldybė daugiau valdžios yra nusprendusi įgyti ir reguliuojant eismą. reguliavime. Jau priimtas principinis sprendimas kelio ženklų, šviesoforų ir kitų prietaisų eksploataciją bei priežiūrą perduoti savivaldybės bendrovei "Gatvių apšvietimas". Motyvas - "Gatvių apšvietimas" paslaugas miestui galės teikti išvengiant sudėtingų procedūrų ir pigiau nei privatininkai, mat savivaldybės kontroliuojamos įmonės statusas numato galimybę dirbti su minimaliu pelnu.
Iki šiol šias paslaugas teikdavo UAB "Sankryža". Pasak savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento vadovo Liudviko Dūdos, su privatininkais sutartis pratęsta tol, kol bus gauta Viešųjų pirkimų komisijos pritarimas šias funkcijas perleisti minėtajai savivaldybės įmonei.
Užsiminė apie privatizaciją
2008 m. patvirtintoje dabartinės šalies Vyriausybės programoje teigiama, jog "bus atliekama išsami valstybės ir savivaldybių teikiamų paslaugų analizė ir jų teikimo ilgalaikio finansavimo galimybės. Nesant galimybės šias paslaugas deramai finansuoti ilgalaikėje perspektyvoje, paslaugų teikimą privatizuosime".
Dokumente žadėta stipresnė viešojo ir privataus sektorių partnerystė.
"Pastaraisiais metais verslui savivaldybės perdavė nemažai darbų - komunalinių paslaugų teikimą, kai kur ir šilumos tiekimą. Artimiausiu metu Vyriausybė ruošiasi tvirtinti viešojo valdymo tobulinimo programą 2012-2020 metams, kuri numato aukštesnius paslaugų kokybės standartus, jų perdavimą ne tik privatininkams, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms. Aišku, su griežta kontrole", - sakė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius.
Tuo metu kilus pasipiktinimui dėl aukštų šildymo kainų Vilniuje, sostinės Tarybos nariai konservatoriai Seimui pasiūlė nacionalizuoti "Vilniaus energiją" bei keisti teisės aktus, kurie draustų šilumos ūkius perduoti privačioms bendrovėms. Tačiau metų pradžioje visai kitokią savo nuomonę šiuo klausimu pateikė premjeras Andrius Kubilius. Anot jo, Vyriausybė net nesvarsto pasiūlytos idėjos valstybei iš privačių bendrovių perimti šilumos ūkių.
Ką sako mokslas?
Dalis 2010 m. Vidaus reikalų ministerijos studijos "Savivaldybių organizuojamų viešųjų paslaugų teikimo analizė" paremta politinio bei visuomenės veikėjo Rimanto Lazdyno moksliniu darbu "Savivalda: filosofija, teorija, praktika".
Jame teigiama, kad tiesiogiai privatizuotos ar vykdyti privačioms struktūroms negali būti patikėtas teritorijų planavimas, infrastruktūros, turto, gyventojų, jų veiklos, pajamų ir kitų duomenų registras, statybų planavimas, aplinkosauga, pastatų ir statinių kokybės kontrolė, viešosios tvarkos palaikymas, civilinė sauga, eismo kontrolė, švietimo ir sveikatos priežiūros organizavimas bei kontrolė, gamtos, kultūros, istorijos paveldo globa.
Išimtinai savivaldybėms taip pat priskiriamas centralizuotas šilumos, elektros, vandens, dujų tiekimas, lietaus vandens ir buitinių nuotekų valymas, viešojo transporto ir nekomercinės kultūros bei laisvalaikio organizavimas, pagrindinis švietimas, vaikų ir jaunimo dienos centrų, ikimokyklinio ir popamokinio lavinimo organizavimas, specialusis lavinimas, gyventojų užimtumo ir viešųjų darbų organizavimas, socialinio būsto statyba, kapinių priežiūra.
O privatininkams esą reikėtų leisti surinkti ir tvarkyti komunalines atliekas, pervežti keleivius, organizuoti turizmą, statyti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus.
Komercija - ne valstybei
Vytautas ŽUKAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Mano manymu, savivaldybės turėtų visiškai atsisakyti komercinio pobūdžio paslaugų teikimo. Todėl, kad privatus verslas jas teiktų efektyviau ir mažesniais kaštais, mat privatininkų veiklos motyvas - pelnas, o valstybės įmonės net ir žinodamos, kad patirs nuostolių, bus ramios - juk yra subsidijos, tuo tarpu privatininkams nuostolių niekas neatlygins.
Viena iš tokio pobūdžio paslaugų - namų administravimas. Žinoma, administratoriais šiuo metu yra daug nepatenkintų žmonių, tačiau neaiškios nepasitenkinimo priežastys. Per brangu? O kas gali garantuoti, kad savivaldybės paslauga bus pigesnė? Net jeigu ir taip, namų administravimas miestui gali būti nepelningas, o nuostoliai padengti iš lėšų, kurias gyventojai sumoka kito mokesčio pavidalu. Taigi, viską sudėjus bus brangiau, tik netiesiogiai.
Privačiam verslui galbūt nereikėtų visiškai patikėti sveikatos apsaugos, švietimo - tai socialiai jautrios sritys, taip pat Registrų centro ar techninės apžiūros paslaugų, nes pastarųjų paklausa yra sukurta valstybės.
Kokią dalį viešųjų paslaugų privatizuoti, kokią palikti valstybei, dar anksti kalbėti, laukia daug profesinio pobūdžio diskusijų. Be to, yra tarpiniai variantai, užsienio valstybių patirtis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą