Kontrolierių išvados
Valstybės kontrolės auditorių nuomone, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijos ne visada buvo tikslingos ir efektyvios.
Per pastaruosius šešerius metus į uostą investuota per 600 mln. litų, kurių kiek mažiau negu pusę sudarė valstybės lėšos. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu panaudojama tik apie du trečdalius uosto krovos pajėgumų.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad valstybinis jūrų uostas turi realių galimybių pats užsidirbti daugiau lėšų investicijoms.
Išvadose akcentuojama, kad Klaipėdos uostas neturi bendrosios ilgalaikės uosto plėtros programos, uosto plėtra nėra pakankamai subalansuota.
Jau 2001 metais buvo išgilinta akvatorija prie 101-104-os krantinių tiek, kad prie jų galėtų švartuotis 11 metrų grimzlės laivai, tačiau iki šiol tokios grimzlės laivai negali prie jų priplaukti, nes uosto kanalas šioje vietoje vis dar yra seklesnis. Investicijų poreikis grindžiamas krovos kompanijų pažadais didinti krovos apimtis, kurie neretai neįvykdomi, tačiau sankcijos už tai netaikomos.
Nustatyta, kad už 17 mln. litų buvo išgilinta akvatorija prie 3-ios krantinės, tikintis, kad čia išaugs krovos apimtys, ir uosto direkcija kasmet iš rinkliavų gaus 2-3 mln. litų pajamų, tačiau iki šiol planuotos krovos apimtys nepasiektos.
Yra rizika, kad investiciniai projektai ir ateityje bus įgyvendinami tų uosto naudotojų teritorijose, kurios ir taip neišnaudoja visų infrastruktūros pajėgumų, arba, atvirkščiai, nebus plėtojama infrastruktūra tose uosto teritorijose, kuriose ji nėra pakankamai išplėtota, rašoma išvadose.
Auditorių nuomone, tikrosios rinkos vertės neatitinka uosto žemės nuomos mokestis. Uoste vidutinis nuomos mokestis yra keturis kartus mažesnis už mažiausią Klaipėdos mieste aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį.
Pritaikius lengvatinius koeficientus kai kurie nuomotojai už kvadratinį metrą per metus temoka 12 centų. Mažas žemės nuomos mokestis neskatina efektyvaus uosto žemės naudojimo ir riboja naujų uosto naudotojų atėjimą. Žemės nuomos mokesčio pajamos nepadengia uosto infrastruktūros nusidėvėjimo ir jos eksploatacijos sąnaudų.
Uosto žemės nuomos mokestis neįvertina išnuomotame sklype esančių geležinkelių ilgio ir investicijų į juos dydžio, todėl dalis nuomininkų uosto geležinkeliais naudojasi pusvelčiui, o kiti moka nepagrįstai didelę kainą.
Valstybės kontrolė pasiūlė Susisiekimo ministerijai numatyti aiškias uosto plėtojimo kryptis ir perspektyvas. Pasiūlyta nustatyti ekonomiškai pagrįstus nuomos mokesčių dydžius, kurie atitiktų uosto žemės vertę, geležinkelių išvystymo lygį, investicijas į infrastruktūrą ir užtikrintų tų investicijų grąžą.
Auditorių nuomone, reikia atsisakyti daugelio lengvatinių nuomos mokesčio koeficientų. Uosto direkcijai pasiūlyta užtikrinti, kad žemės nuomos mokesčio dydis priklausytų nuo sklypų vietos uosto teritorijoje, kad sklypų forma nedarytų įtakos jo dydžiui.
Taip pat reikia nustatyti tvarką, kuri leistų adekvačiai ir operatyviai padidinti žemės nuomos mokestį, kai valstybės lėšomis pagerinama nuomotojo naudojama infrastruktūra. Uosto žemės nuomininkams turėtų būti nustatytos ekonomiškai pagrįstos krovos ir apyvartos minimalios apimtys.
ELTA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą